Pse insektet janė njė mrekulli inxhinierike?

Insektet zgjidhin disa nga problemet e krisura biologjike thotė Dr Gregory Sutton

Dhe ai me siguri e di. Pėr pothuajse njė decade, Dr Gregory ka pėrdorur kamera mė shpejtėsi tė lartė pėr tė zbuluar sekretet e kafshėve jovertebrorė me aerobikė nė tokė. Sė bashku me kolegėt e tij tė Universitetit tė Bristolit dhe Cambrigit, ai ka studiuar se si pleshtat dhe karkalecat ngrihen nė ajėr. Ai prezantoi punėn e tij tė fundit nė takimin vjetor tė Shoqėrise pėr Biologjinė Eksperimentale, tė zhvilluar nė Pragė.

Njė nga problemet qė kėta super-kėrcyes kanė, ėshtė se ata e pėrdorin kėrcimin si njė manovrim tė paqartė, dhe ata thjesht pėrshpejtojnė gjithcka nė njė kohė mjaft tė shkurtėr.

Njė plesht pėrshembul cliron tė gjithė energjinė nga kėmbėt e tij nė njė tė qindėn e sekondit. Njė karakalec i fuqishėm menaxhon flatrat e tij nė tridhjetė tė qintėn e sekondit.

Problemi ėshtė se sa energji njė mushkull mund tė prodhojė, shpjegon Dr Sutton, dhe menyra sesi insektet e zgjidhin kėtė ėshtė e ngjashme me menyrėn sesi njerėzit qėllojnė shenjestrėn me njė hark dhe njė shigjetė. Kur ju vizatoni njė shigjetė, e gjithė energjia vjen nga muskujt, e cila mund tė krahasohet me energjinė qė vjen nga harku dhe i jep shpejtėsinė shigjetės.

Kėto insekte tė cilat gjenden me shumicė kudo ku shkon kanė tė gjitha tė njejtin burim energjie; njė lloj harku tė brendshėm qė ruan energji. Njė kėrcim i njė karkaleci ėshtė i paraprirė nga njė marrje hovi prej pesė sekondash, thote Dr Sutton.

Insektet ndonjėherė do tė ecin edhe me katėr kėmbė pėr ta mbajtur energjinė e tyre tė kursyer. Kam gjetur shembuj tė burimeve tė bėra nga shtresa kulikulash tė insekteve dhe nga nga njė protein fluoreshente ngjyrė blu e quajtur resilin. Kėto shtresa prej dy materialesh i jep burimeve tė brendshme tė energjisė vetė tė ngjashme me atė tė harqeve modern tė pėrbėra. Dhe ashtu si harqet e pėrbėra, kėto shtresa ruajnė mė shumė energji pėr gjatėsinė e harkut - nėpėr shtresėn e shtrirė tė jashtme dhe shtresėn e ngjeshur tė brendshme.

Problemi tjetėr ėshtė se tė dyja kėmbėt e pasme tė cilat e fuqizojnė kercimin, duhet tė shkojnė ekzaktėsisht nė tė njėjtėn kohė. Nese kėmbėt shkojnė nė kohė tė ndryshme insekti thjesht do tė rrotullohet, shpjegon Dr Sutton.

Ndėrkohė qė insekte mė tė mėdha kanė mbrojtėse fėrkuese qė i mbajnė kėmbėt e insekteve tė bashkuara, sidomos tė disa gjinkalla tė reja. Ginkallat kanė ingranazhe, thotė Dr Gregory - me kocka tė vogla dhe dhėmbė qė mbyllen brenda secilės kėmbė. Ai dhe kolegu i tij, Dr Malcolm Burrows, nga Universiteti i Cambridge, kanė fotografuar imazhe mikroskopike mbresėlėnėse tė kėtyre ingranazheve dhe tė dhėmbėve qė mbyllen. Testet provuese tė hipotezave tregojnė qė larvat e insekteve i mbledhin kėmbėt e tyre zig- zag pėr tė fluturuar tregon Dr Sutton.

Nė pjesė tė tjera tė eksperimenteve, lėvizjet spektakolare me hap tė ngadaltė, Dr Sutton dhe kolegėt e tij vėzhguan hapat e shkathėt tė karkalecave gjymtyrė-gjatė. Kur kėta insekte kėrcejnė, trupi i tyre shkon nė njė rrotullim. Pėr tė kontrolluar ku ata prekin tokėn, ata duhet tė kontrollojne kėtė rrotullim. Kėto eksperimente zbuluan se karkalecat ishin tė aftė pėr tė pėrshtatur rrotullimin e tyre nė menyrė tė drejtė nė varėsi tė asaj se ku karkalėcat kanė nevojė tė prekin tokėn.

Si njė kėrcimtar, karkalecat lėshojnė kėbėt e tyre tė pasme pėr tė ngadalėsuar rrotullimin ndėrkohė qė ai lėviz nė ajėr. Kėto strategji tė kėrcimeve dhe uljeve janė tė rėndėsishme pėr insektet qė tė mbijetojnė nė mjedisin e tyre, duke u lejuar atyre njė arratisje tė shpejtė dhe pėr njė ulje nė tokė tė sigurt gjatė gjuetive qė u bėhen kėtyre insekteve. Unė vetėm e shikoj kėtė si njė seri tregimesh, shton doktori.