Shkencat shoqėrore.

Fusha e shkencave shoqėrore ėshtė njė studim i integruar i shkencave shoqėrore dhe humane dhe pėrfshin njė studim sistematik dhe tė integruar tė disiplinave tė tilla si ekonomia, historia, gjeografa, edukimi qytetar, sociologjia, antropologjia, psikologjia si dhe elementė tė shkencave humane.

Qėllimi i shkencave shoqėrore si fushė ėshtė ti pajisė nxėnėsit me njohuri, aftėsi dhe qėndrime qė atyre u nevojiten pėr tė qenė qytetarė aktivė, tė informuar, tė pėrgjegjshėm dhe anėtarė tė komuniteteve tė tyre. Mėsimdhėnia e shkencave shoqėrore duhet tė pėrfshijė lidhjet ndėrlėndore midis kėtyre fushave.

Historia e Shkencave Sociale

Gjatė civilizimit Islam u bėnė kontribute tė dukshme nė shkencat shoqėrore. Abk al-Rayh
n al-B+rkn+ (973-1048) u pėrshkrua si "antropologu i parė". Ai shkroi studime tė detajuara krahasuese nė antropologjinė e njerėzve, religjioneve dhe kulturave tė Lindjes sė Mesme, Mesdheut dhe Azisė Jugore. Antropologjia e religjionit e Birunit ishte e mundėshme vetėm pėr skolastikėt e zhytur thellė nė traditėn e kombeve.

Biruni u vlerėsua nga shumė skolastikė myslimanė pėr antropologjinė e tijė islame. Biruni gjithashtu shihet edhe si babai i indologjisė. Al-Saghani (d. 990) shkroi disa nga komentet e hershme nė historinė e shkencės tė cilat pėrfshinė njė krahasim mes skolastikėve "antikė" (duke pėrfshirė babilonėt, egjiptasit, grekėt dhe indianėt antikė) dhe "modernė" (shkencėtarėt myslimanė tė kohės sė tij). Al-Muqaddasi (b. 945) gjithashtu dha kontribut tė madhė nė shkencat shoqėrore.

Ibn Khaldun (1332-1406), konsiderohet paraardhės i disa shkencave shoqėrore si demografisė, historisė kulturore, historiografisė, filozofisė sė historisė, sociologjisė, dhe shkencave shoqėrore, dhe shihet si njė nga paraardhėsit e ekonomisė moderne. Ai mė sė miri njihet pėr librin e tij Muqaddimah (latinizuar si Prolegomenon).

Disa nga idetė e tij tė paraqitura nė librin Muqaddimah ishin mbi fushat si filozofia sociale, teoritė mbi konfliktet shoqėrore, kohezioni strukturorė, kapitali shoqėrorė, rrjeti shqėrorė, dialektika, lakorja e Lafferit, metoda historike, animi sistemik, rėnia dhe ngritja e civilizimeve, unazat kundėrvepruese, teoria e sistemeve dhe pėrgjegjėsia korporale dhe shoqėrore. Franz Rosenthal nė librin e tij History of Muslim Historiography' (sq.: Historia e Historiografisė Myslimane) shkruan: "Historiografia myslimane nė tė gjitha kohėrat ka qenė e bashkruar nė lidhjet mė tė afėrta me zhvillimin e pėrgjithshėm tė shkollimit nė Islam dhe pozita e diturisė historike nė edukimin myslimanė ka ushtruar ndikimi vendimtar mbi nivelin intelektuarl nė shkrimin historik.

Myslimanėt arritėn pėrparim tė pėrcaktuar pėrtej shkrimeve tė mėhershme historike nė tė kuptuarit sociologjik tė historisė dhe sistematizimin e historiografisė. Zhvillimi i shkrimeve moderne historike duket se ka arritur shpejtėsi dhe sasi tė konsiderueshme pėrmes pėrdorimit tė literaturės myslimane e cila mundėsoi qė historianėt perėndimorė, qė nga shekulli XVII e kėtej, tė shohin seksion tė madhė tė botės pėrmes syve tė huaj.

Historiografia myslimane indirekt dhe me modesti ndihmoi t'i japė formė mendimit historik tė ditės sė sotme."Ai gjithashtu paraqiti metoden shkencore nė shkencat shoqėrore.