Pagjumėsia mund tė kthehet nė njė faktor tė vėrtetė rreziku pėr shėndetin tuaj

Truri si organ i brendshėm i njeriut ka nevojė pėr pushim.

Pagjumėsia e madhe apo ērregullimet e theksuara tė gjumit pėrshpejtojnė vdekjen, sepse mungesa e gjumit shoqėrohet me eliminimin e qelizave trunore.

Njerėzit tė cilėt nuk hanė mėngjes do tė kenė sasi tė pakta tė sheqerit nė gjak dhe si rezultat i kėsaj, truri nuk do tė ketė rezerva tė mjaftueshme ushqyese, prandaj shkakton degjenerimin e trurit. Kėshtu edhe nė rastet e dietave ushqimore ngrėnia e mėngjesit ėshtė e rekomanduar nga dietologėt.

Jo vetėm mungesa e oreksit por edhe ngrėnia e tepėrt ėshtė njė ves qė shkakton forcimin e arterieve trunore, e cila tė shpie deri nė zvogėlimin e fuqisė mentale. Nė njė dietė tė shėndetshme ditore parashikohet edhe njė sasi e caktuar ushqimi, pėr tė mos rrezikuar mbipeshėn dhe probleme tė ndryshme shėndetėsore.

Pėrdorimi i duhanit, tashmė dihet se ėshtė i dėmshėm pėr shėndetin tuaj. Pirja e tij shkakton tkurrje tė shumėfishtė tė trurit dhe mund tė shkaktojė sėmundjen e Alzheimerit.

Eksperimentet e ndryshme tė realizuara nė vite kanė treguar se pėrdorimi i tepėrt i sheqerit, qoftė ai nė ngrėnie apo pije, pengon nė thithjen dhe pėrvetėsimin e proteinave dhe lėndėve tjera ushqyese, duke shkaktuar vėshtirėsi nė zhvillimin e trurit.

Edhe faktorėt ambientalė veprojnė drejt pėr sė drejti nė shėndetin tuaj. Njė faktor i tillė ėshtė edhe ndotja e ambientit. Kjo ndodh sidomos nė zonat urbane. Truri ėshtė njėri prej konsumatorėve mė tė mėdhenj tė oksigjenit nė organizmin tonė. Thithja e ajrit tė ndotur dobėson furnizimin e trurit me oksigjen duke zvogėluar efikasitetin e tij.

Truri si organ i brendshėm i njeriut ka nevojė pėr pushim. Pagjumėsia e madhe pėrshpejton ne vdekjen - mbarimin e qelizave trunore etj.

Pėr disa prej jush tė mbulosh kokėn kur fle mund tė jetė njė veprim i njohur. Por tė mbulosh kokėn pėrderisa jeni duke fjetur, ēon nė shtimin e dioksid karbonit dhe zvogėlimin i oksigjenit, gjė qė shkakton dėmtimin e trurit.

Puna e vėshtirė apo tė studiuarit gjatė sėmundjes, ēon nė zvogėlimin i efektshmėrisė sė trurit, si dhe prishjen e tij. Kur jeni i sėmurė duhet tė tregoheni tė kujdesur dhe tė relaksoheni.

Tė menduarit ėshtė metoda mė efikase ne stėrvitjen e trurit tonė. Mungesa e mendimeve stimuluese ne tru shkakton tkurrjen e tij.

Disa thonė Kur nuk je nė brendėsi tė njė bisede mė mirė tė heshtėsh, sesa tė flasėsh pa lidhje. Por jo gjithmonė ėshtė e vlefshme kjo. Truri juaj ka nevojė tė jetė nė funksion. Bisedat intelektuale do tė ndihmojnė qė truri tė jetė sa mė efikas.

Sjelljet qė dėmtojnė trurin dhe shėndetin tuaj

- Mosngrėnia e mėngjesit

- Ngrėnia pa masė

- Pėrdormi i tepėrt i sheqerit

- Ndotja e ajrit

- Humbja e gjumit

- Mbulimi i kokės pėrgjatė fjetjes

- Aktivizimi i trurit kur je i sėmurė

- Mungesa e mendimeve stimuluese

- Tė flasėsh rrallė

Dieta e duhur pėr njė mendje tė kthjellėt

Sot shkenca dhe mjekėsia ka bėrė tė mundur qė tė evitohen ose tė shėrohen shumė sėmundje tė pėrhapura, tė trupit dhe tė mendjes, duke bėrė njė jetė tė shėndetshme.

Njė rol tė rėndėsishėm luan ndjekja e disa rregullave tė thjeshta tė dietės dhe shėndetit. Njė dietė vegjetariane ndihmon shumė jo vetėm pėr tė pasur njė trup tė shėndetshėm, por edhe pėr tė pasur njė mendje tė qetė dhe tė kthjellėt. Ndėrsa ushqimi i mire ėshtė vital pėr shėndetin edhe agjėrimi, dieta ėshtė po aq i rėndėsishme.

Trupi ynė ka nevojė pėr pushime periodike dhe kjo pėrfshin edhe organet tonė tė tretjes.

Argjėrimi ėshtė mėnyra e vetme pėr t'i lėnė tė pushojnė kėto organe jetėsore. Ėshtė e nevojshme tė mėsohet njė teknikė sa mė e pėrshtatshme pėr njė dietė efikase.

Efektet negative tė pagjumėsisė nė tru;

Pagjumėsia mund tė shkaktojė ndalimin e qelizave tė reja nė tru, sipas sugjerimit tė njė studimi. Njė grup studiuesish zbuloi se pagjumėsia ndikon nė atė qė nė gjuhėn mjekėsore quhet Hipocampus dhe shpjegohet tė jetė rajon i trurit qė ka tė bėjė me krijimin e memories.

Studimet e kryera rreth formimit tė trurit tregojnė se ato qė sjellin efekte nė tru janė pikėrisht hormonet e stresit. Studimet janė kryer te kafshėt duke marrė disa prej tyre dhe duke i lėnė 72 orė pa gjumė.

Pastaj, janė krahasuar kafshėt e lodhura prej gjumit me ato qė kanė kryer procesin normal tė fjetjes dhe kanė zbuluar se ato qė nuk kishin fjetur, kishin njė nivel me tė rritur tė hormoneve tė stresit, qė quhet ndryshe corticosterone, shoqėruar kjo edhe me rėnien e ritmit tė prodhimit tė qelizave tė reja nė tru dhe pikėrisht nė zonėn e quajtur hipocampus.

Ėshtė e nevojshme pėr t'u kujdesur pėr shėndetin mendor dhe fizik. Jo vetėm faktorėt fiziologjikė por edhe ato psikologjikė mund tė jenė tė dėmshėm pėr shėndetin tuaj. Mos u ndikoni nga stresi, duke pėrdorur shumė vakte qė "tė ngushėllojnė", ndiqni njė dietė tė rregullt. Pas njė dite tė lodhshme dhe stresuese trupi ka nevoje pėr energji.

Lėngjet, vitaminat, disa ėmbėlsira mund t'iu bėjnė tė ndiheni mė energjikė. Pėr tė mbajtur trupin dhe mendjen tė freskėt, gjatė viteve tė pleqėrisė, duhet tė ndiqni sa mė shpejt qė tė jetė e mundur njė stil jete tė pėrshtatshėm pėr tė ruajtur aftėsitė e trupit, pėr tė nxitur trurin dhe pėr tė ruajtur funksionet e mendjes. Pėr kėtė ėshtė i kėshillueshėm si aktiviteti fizik, ashtu edhe ai mendor: meditimi, bisedat e qeta, shėtitjet, etj.

Ndikimi i stresit nė shėndetin mendor;

Stresi mund tė ketė njė ndikim serioz nė shėndetin tuaj, sidomos nėse ai bėhet kronik. Ai godet zemrėn dhe qarkullimin e gjakut, sistemin nervor dhe atė imun. Shkakton dhimbje gjymtyrėsh, ankth e vėshtirėsi nė tė kuptuar. Tė gjitha kėto shkaktojnė probleme tė dobėsimit tė arterieve tė gjakut, diabetit, astmės, probleme nė marrėdhėniet me njerėzit dhe sjellje e vakėt nė shkollė apo punė. Kur ju jeni tė stresuar, trupi juaj ēliron hormone qė shpeshtojnė frymėmarrjen dhe rrahjet e zemrės, dhe japin njė vėrshim energjish. I gjithė trupi pėrgatitet tė pėrballet me rrezikun. Gjithė muskujt, nervat dhe hormonet vihen nė funksion pėr reagimin nė gjendjen e stresit. Ky reagim nė fakt varet nga situata ku ndodheni, kur situata stresuese kalon, trupi kthehet nė gjendjen e tij normale.