Sipas studimeve tė ndryshme, njė nė tre persona ka probleme me vetėpėrmbajtjen dhe tė tė qetėsuarit e nervave.
Njerėzit inatēinj vdesin mė shpejt.Shkencėtarėt besojnė se kjo ndodh pėr shkak tė faktorėve tė ndryshėm qė lidhin stresin me dėmtime psikologjike. Ēlirimi i shpeshtė i adrenalinės gjatė periudhave stresuese, mund tė dėmtojė AND-nė, e cila mund tė shpjerė nė sklerozė tė shumė ėshtė dhe sėmundje tė tjera tė rrezikshme pėr jetėn.
Idhnakėt nuk i zė gjumi.Ndjenjat e inatit rrisin pėrgjigjen ndaj sistemit limbik, asaj pjese tė turit tė lidhur me instiktet e mbijetesės. Kėto emocione bėjnė qė ky sistem tė rrisė nivelet e ankthit duke rritur gjithashtu dhe presionin e gjakut nė mushkėri dhe zemėr, e si pasojė duke e bėrė tė pamundur relaksimin.
Mund tė sėmuresh mė shpesh.Kortizoli i tepėrt mund tė shkaktojė njė zhbalancim nė nivelin e sheqerit nė gjak, tė krijojė shtypje tė tiroideve dhe tė zvogėlojė densitetin e kockave.
Rritet rreziku i sėmundjeve tė zemrės.Me rritjen e presionit tė gjakut pėr shkak tė adrenalinės, zemra fillon tė rrahė shpejt, duke bėrė tė mundur qė tė shkaktohen funksionime jo tė sakta tė proceseve kardiake.
Zemėrimi i tepėrt mund tė tė rrudhosė.Shkencėtarėt kanė zbuluar se nivelet e larta tė stresit tė shkaktuara nga zemėrimi, mund tė pėrgjysmojnė prodhimin e glucocorticoids nė lėkurė, lloj hormoni i pėrfshirė nė pėrzierjen e kolagjenit pėr guamin e lėkurės.