Ēfarė duhet tė dini pėr atakun kardiak?

Njė sulm nė zemėr ose siē njihet nė terma mjekėsore infarkt miokardi (MI), ėshtė dėmtim i pėrhershėm i muskujve tė zemrės.

"Mio" do tė thotė muskuj, "kardiak" i referohet zemrės dhe "infarkt" nėnkupton vdekjen e indeve pėr shkak tė mungesės sė furnizimit me gjak.

Ēfarė ndodh gjatė njė sulmi nė zemėr?

Muskujt e zemrės kėrkojnė furnizim tė vazhdueshėm me gjak tė pasur me oksigjen pėr ta ushqyer atė e tė mundėsojė punėn e saj gjatė jetės. Nėse keni sėmundje tė arteries koronare, kėto arterie bėhen tė ngushta dhe gjaku nuk rrjedh ashtu si duhet. Yndyra, kalciumi, proteinat dhe qelizat inflamatore ndėrtohen brenda arterieve pėr tė formuar pllaka tė madhėsive tė ndryshme. Shtresat e pllakave janė tė forta nė pjesėn e jashtme dhe tė buta nė pjesėn e brendshme.

Kur pllaka has nė vėshtirėsi ēon nė plasaritje tė jashtme, trombocitet ose grimcat nė formė disku nė gjak qė ndihmojnė koagulimin futen nė pllakėn e brendshme tė butė dhe formon mpiksje tė gjakut rreth saj.

Nėse njė mpiksje e gjakut bllokon totalisht arterien, muskujt e zemrės bėhen "tė uritura" pėr oksigjen. Brenda njė kohe tė shkurtėr ndodh vdekja e qelizave tė muskujve tė zemrės, duke shkaktuar dėme tė pėrhershme. Ky ėshtė njė sulm nė zemėr. Ndėrsa nė raste tė pazakonta, njė sulm nė zemėr mund tė shkaktohet gjithashtu nga njė vrull i arteries koronare.

Gatė njė spazmi koronar, arteriet koronare kufizojnė spazmėn brenda dhe jashtė duke reduktuar furnizimin me gjak nė muskujt e zemrės (ishemia). Koj mund tė sjellė pushim tė zemrės, dhe mund tė ndodhė edhe tek njerėzit qė nuk kanė pasur ndonjėherė sėmundje tė arteries koronare.

Ēdo arterie koronare furnizon me gjak muskujt e zemrės. Sasia e dėmtimit tė muskujve tė zemrės varet nga madhėsia e zonės sė furnizuar nga arteria e bllokuar dhe koha midis sulmit dhe trajtimit. Shėrimi i muskujve tė zemrės fillon shpejt pas njė sulmi nė zemėr dhe zgjat rreth tetė javė.

Ashtu si njė plagė nė lėkurės, plaga e zemrės shėrohet dhe pse do tė formohet njė shtresė nė zonėn e dėmtuar. Kjo do tė thotė se kėrkohet trajtim i menjėhershėm. Qė pas sulmit, aftėsia e pompimit tė zemrės zvogėlohet.

Shenjat e njė sulmi nė zemėr

Shenjat qė mund tė tregojnė njė sulm nė zemėr janė tė ndryshme, ka raste qė nuk ka shenja apo sinjale, megjithatė kėto qė do tregojmė tani janė disa paralajmėrime tė mundshme, qė do tė thotė se duhet tė shkoni menjėherė tek mjeku.

Dhimbje nė gjoks dhe vėshtirėsi nė frymėmarrje. Sjell ndjesinė e ngushtėsisė nė kraharor ose presion tė brendshėm. Njerėzit tė cilėt e kanė pėrjetuar tė paktėn njė herė e kanė pėrshkruar ndjesinė si njė elefant i ulur nė gjoksin e tyre ose njė rrip qė po ngushton kraharorin. Ky shqetėsim mund tė ndodhė edhe nė pjesė tė tjera tė trupit si pėr shembull nė pjesėn midis stomakut dhe barkut. Ndėr shqetėsime tė tjera janė dhimbje nė shpatulla, nofull ose nė mesin e shpinės.

Simptoma tė tjera:

Mungesė ajri, vėshtirėsi nė frymėmarrje, tė pėrziera, djersė tė ftohta, trullosje, ftohje e pjesės mbrapa tė trurit. Simptomat mund tė vijnė papritur ose tė zhvillohen gjatė minutave dhe tė pėrkeqėsohen. Zakonisht zgjasin tė paktėn 10 minuta.

Doktorė tė shumtė thonė se njerėzit vonojnė dhe presin tė qetėsohen kur kuptojnė se kanė njė shqetėsim. Ata bėjnė thirrje: Nuk ka problem nėse ėshtė alarm fals, njoftoni menjėherė ambulancėn. Njė sulm nė zemėr nuk pret.