Tiroidja (nga greqishtja thyreos, mburojė, dhe eios, formė) pėrbėhet nga dy lobe qė janė tė lidhura me njė ind tė hollė, istmus-i. Eshtė njė nga organet mė tė mėdha endokrine, i cili peshon rreth 12 - 20 gramė.
Tiroidja e zmadhuar quhet zakonisht gusha (guatėr) dhe mund tė peshojė qindra gram. Lobi i djathtė ėshtė zakonisht mė vaskular se sa i majti, ėshtė mė i madhi dhe ka tendenca tė rritet mė tepėr.
Funksioni i gjėndrės tiroide ėshtė tė prodhojė sasinė e mjaftueshme tė hormonit tiroid pėr kėrkesat e indeve nė periferi. Ajo prodhon dy hormone tė lidhura me njėri-tjetrin, tiroksinėn (T4) dhe trijodiotironinėn (T3).
Kėto hormone luajnė rol tė rėndėsishėm nė diferencimin qelizor gjatė zhvillimit dhe ndihmojnė nė ruajtjen e homeostazės termogjenike dhe metabolike tek tė rriturit. Formimi i sasive normale tė hormonit tiroid kėrkon sasi tė mjaftueshme tė jodit tė jashtėm, kėshtu tė paktėn 100 mikrogramė jod nė ditė kėrkohet pėr tė eliminuar shenjat e mungesės sė jodit.
Sasia e rekomanduar pėr marrjen e jodit nga dieta pėr tė rriturit ėshtė 150 mcg nė ditė, kjo kėrkesė rritet gjatė shtatzanisė (200 mcg/ditė) dhe tek fėmijėt (90-120 mcg/ditė). Marrja ditore me dietė e jodit ndryshon nė vende tė ndryshme tė botės. Edhe nė njė vend tė vetėm, marrja e jodit ndryshon sipas individėve tė ndryshėm, si edhe nė tė njėjtin individ nga dita nė ditė. Mungesa e jodit ėshtė e shpeshtė, sidomos nė zonat malore.
Afėrsisht 1 miliardė njerėz jetojnė nė zona me mungesė jodi, dhe kėta individė zakonisht zhvillojnė guatėr endemike. Nėse gjatė shtatzanisė mungesa e jodit ėshtė e rėndė, prodhimi i jodit nė fetus ulet dhe shkakton dėmtim tė pakthyeshėm nė sistemin nervor qendror, gjė kjo e cila shkakton ngadalėsim tė zhvillimit mendor tė fėmijės (kretinizėm endemik).
Kėshtu qė, ērregullimet e mungesės sė jodit si guatėr endemike dhe kretinizmi, janė ērregullimet mė tė shpeshta dhe mė tė parandalushme nė tė gjithė botėn. Dieta ėshtė burimi mė i rėndėsishėm i jodit.
0682885032
0682885032
ntopalli@perspekti.com
www.facebook.com/perspekti/