Kėrkuesit amerikanė kanė kontrolluar nivelet e vitaminės D tė 550 pacientėve qė nuk kanė patur simptoma, duke gjetur njė shoqėrizim midis niveleve tė ulėta tė vitaminės D dhe rritjes sė rrezikut tė sėmundjeve kardiovaskular-e (CVD) nė irespektivitet me faktorė tė tjerė tė CVD-sė, siē janė indeksi i masės trupore, kolesterol-i dhe rraca.
"Gjetjet tona tė rritjes sė ngushtimit tė arterie-ve dhe anormaliteteve nė linjat e enevė tė gjakut me nivelin e ulėt tė vitaminės D japin njė shpjegim se si gjendja e pakėsuar e vitaminės D mund tė sjellė predispozitė tek individėt pėr njė rrezik mė tė lartė tė CVD-sė dhe ngjarje tė pafavorshme," thanė autorėt (Revista e Kolegjit Amerikan tė Kardiologjisė).
Ata gjetėn se midis 42 pacientėve ku niveli i vitaminės D u kthye nė normalitet gjatė 6 muajve tė periudhės sė studimit, ngushtimi arterial u pėrmirėsua.
Kėrkuesit australianė kanė treguar se rreth 40% e grave dhe 23% e burrave qė kanė patur nivel tė ulėt tė vitaminės D, duke qenė nė moshė tė madhe dhe duke patur pėrkujdesje nga infermierėt kanė patur njė pėrmirėsim respektivisht rreth 80% dhe 70%.
Nė tė njėjtėn kohė, njė rishikim nga Bashkėpunimi Cochrane qė ka ekzaminuar efektin e suplementeve tė vitaminės D pėrkundrejt placebo-s (trajtimit fals) nė rreth 95,000 pacientė tė moshuar (79% gra, me moshė mesatare 74 vjeē) tregoi se suplementet mund tė reduktojnė vdekshmėrinė rreth 6%.
"Kjo korrespondon me 200 pjesėmarrės qė duhet tė trajtoheshin pėr njė periudhė mesatare 2 vjeēare pėr njė shtesė tė jetės mesatarisht rreth 1 vit," thanė autorėt (Tė dhėnat Cochrane nga rishikimet sistematike).
Mbijetesa u vėzhgua pėr vitaminėn D3 (cholecalciferol) por jo pėr ndonjė formė tjetėr tė suplementit, vitaminėn D2 (ergocalciferol) ose pėr forma tė tjera aktive tė vitaminės D (alfacalcidol dhe calcitriol).
"Vitamina D nė formėn e vitaminės D duket se pakėson vdekshmėrinė nė gratė me moshė tė shtyrė qė janė kryesisht nė institucione dhe nė varėsi tė kujdesit," konkluduan autorėt.