Nevojat pėr gjumė

Me rritjen e moshės, pjesa mė e madhe e njerėzve kanė nevojė pėr mė pak gjumė.

Nevoja pėr gjumė ndryshon nga individi nė individ dhe e vetmja mėnyrė pėr tė treguar nėse keni fjetur mjaftueshėm, pėrcaktohet nga mėnyra sesi ndiheni kur zgjoheni. Nėse ndiheni mirė, atėherė edhe sasia e gjumit qė ju keni marrė ėshtė e mjaftueshme.

Mosfjetja (pagjumėsia) ėshtė njė problem qė i prek tė gjithė. Meraku, zemėrimi dhe dhimbjet janė faktorė qė mund ta shkaktojnė atė.

Disa njerėz qė nuk arrijnė tė kontrollojnė kėto emocione, vuajnė nga pagjumėsia kronike. Ata do tė pėrdorin shpesh medikamente, tė tilla si qetėsues apo pilula gjumi, pėr tė luftuar pagjumėsinė. Nėse ėshtė e mundur, kėto barna duhet tė shmangen pėr tė gjithė. Ato mund tė prodhojnė varėsi dhe mund tė kenė efekte anėsore tė zgjatura, qė ndėrhyjnė nė jetėn e pėrditshme (si p.sh. ngarja e makinės tė nesėrmen etj).

Mos u shtrini nė krevat derisa tė ndiheni tė lodhur;

Bėni diēka ēlodhėse, si p.sh. tė lexuarit ose tė dėgjuarit e muzikės pėrpara se tė shtriheni;

Mbajeni krevatin vetėm pėr gjumė. Mos u shtrini nė krevat dhe mė pas tė shihni televizor;

Shmangni sasitė e mėdha tė ushqimeve, ushtrimet e forta ose punėn e lodhshme pėrpara se tė shkoni pėr tė fjetur;

Sigurohuni qė tė ndiheni rehat nė krevat. Shkoni nė tualet nėse duhet dhe nėse ndiheni tė uritur, merrni njė vakt tė lehtė ose njė gotė qumėshti tė ngrohtė;

Ushtrohuni gjatė ditės dhe mundohuni qė tė mos bėni dremitje. Nė kėtė mėnyrė, keni mė shumė mundėsi qė tė jeni tė lodhur kur shkoni pėr tė fjetur;

Nėse nuk ju ka zėnė gjumi brenda gjysmė ore, ngrihuni dhe bėni diēka, si p.sh. lexoni. Mos u shtrini nė krevat duke u shqetėsuar qė ju nuk mund tė flini, pasi kjo ėshtė njė nga faktorėt e pagjumėsisė.

Kėto dhe sugjerime tė tjera qė mjeku mund tė ketė, janė disa nga metodat pėr tė luftuar pagjumėsinė kronike dhe disa nga mėnyrat pėr shmangien e pėrdorimit tė rregullt tė qetėsuesve apo pilulave tė gjumit.