Aneurizmi i aortės
Njė aneurizėm ndodh kur njė pjesė e njė muri tė arteries dobėsohet, duke e lejuar atė tė zgjerohet nė mėnyrė jonormale. Sipas Shoqatės Amerikane tė Zemrės, kėto mund tė ndodhin kudo, por aneurizmat aortale i referohen atyre qė zhvillohen pėrgjatė aortės.
Shumica e aneurysmave aortale ndodhin nė bark, edhe pse gjoksi ėshtė gjithashtu njė alternativė. Nė secilin rast, nėse njė aneurizėm aortal shpėrthen shpesh shkakton dhimbje prapa shpine.
Njė aneurizėm aortal i thyer ėshtė njė emergjencė mjekėsore, sepse mund tė ēojė nė gjakderdhje tė brendshme tė rrezikshme. Aneurizmat aortale janė mė tė zakonshmet tek meshkujt mbi moshėn 60 vjeēare qė pijnė duhan ose kanė kolesterol tė lartė. Por kushdo qė ka dhimbje ekstreme nė bark ose mbrapa, qė nuk largohet, duhet tė kėrkojė kujdes tė menjėhershėm mjekėsor.
Apandisit
Gati gjysma e njerėzve me apandesit kanė simptomat tradicionale tė pėrzierjes, tė vjella dhe dhimbje tė mprehta nė pjesėn e poshtme tė barkut. Ēdo herė qė dyshoni se keni apandesit, kėrkoni kujdes mjekėsor.
Ka tė ngjarė qė tė keni nevojė pėr kirurgji dhe vonimi i saj mund tė ēojė nė komplikime duke pėrfshirė operacionet e pėrsėritura dhe njė shėrim mė tė gjatė.
Gurėt nė veshka
Gurėt e veshkave janė njė arsye e zakonshme pėr vizitat nė sallėn e urgjencės. Sipas njė raporti, nė vitin 2009 kishte rreth 1.3 milionė vizita (njė rritje prej 20% nga viti 2005). Fajtorėt e dyshuar janė obeziteti dhe ndryshimet klimatike (moti i ngrohtė ēon nė dehidratim, i cili ėshtė njė faktor kyē nė zhvillimin e gurėve tė veshkave.