Dhimbjet mund tė shkaktohen nga dėmtimet, inflamacionet apo ērregullimet e sistemit nervor. Dhimbja kronike e bėn tė vėshtirė qė disa njerėz tė lėvizin me lehtėsi, dhe pengon aftėsinė e njerėzve pėr tė funksionuar normalisht. Dhimbjet kronike mund tė ēojnė nė mjekim tė varur tė dhimbjeve, gjė qė vetėm i bėn gjėrat mė keq.
Shumė njerėz e dijnė qė stresi emocional ēon nė dhimbje stomaku, sindromėn e zorrėve tė irrituara dhe dhimbjet e kokės. Por mund tė mos e dini qė stresi emocional shkakton edhe komplikime tė tjera fizike dhe dhimbje kronike. Studimet kanė treguar qė sa mė nė ankth dhe mė tė stresuar tė jenė njerėzit, aq mė tė tensionuar dhe tė mpirė janė muskujt, dhe me kalimin e kohės muskujt bėhen mė tė lodhur dhe mė pak efiēentė.
Tashmė le tė shikojmė 6 tipet e dhimbjes kronike tė shkaktuara nga stresi emocional dhe psikologjik:
Koka
Dhimbjet e kokės ose migrena mund tė shkaktohen nga stresi gjatė ditės. Nėse keni dhimbje kronike tė kokės, ju duhet tė pushoni ēdo ditė mjaftueshėm. Ēlirimi i trupit nga stresi mund tju ndihmojė tė qetėsoni ēdo lloj dhimbje koke.
Qafa
Dhimbja e qafės nuk do tė thotė qė fėmijėt po ju ēmendin. Dhimbja nė qafė mund tė shkaktohet nga mbajtja e pakėnaqėsive nė vetėvete, ose nga paaftėsia pėr tė lėnė pas tė shkuarėn. Ju duhet tė falni tė tjerėt ose veten. Ėshtė e rėndėsishme qė tė mendoni pėr gjėrat qė dėshironi qė tė arrini tė luftoni kėtė lloj dhimbje.
Shpatullat
Dhimbja e shpatullave ėshtė njė shenjė qė ju po mbani njė barrė tė rėndė emocionale. Juve ju duket sikur po mbani tė gjithė botėn aty. Pėrpiquni tė mendoni pėr mėnyrat sesi mund ta zgjidhni kėtė problem emocional ose ndajeni peshėn qė keni me familjarė dhe miq tė besuar.
Kurrizi
Mbėshtetja e pakėt emocionale mund tė manifestojė nė dhimbjet e vazhdueshme tė kurrizit. Ndoshta ju nuk ndiheni i vlerėsuar, ose pėrpiqeni tė mbani brenda vetes ndjenjat e dashurisė.
Nėse jeni nė njė marrėdhėnie, bėni mirė tė diskutoni me partnerin pėr gjėrat qė ndjeni. Nėse jeni beqar, kjo mund tė jetė koha e duhur pėr tė dalė dhe takuar njerėz tė rinj.
Fundshpina
Dhimbjet e fundshpinės mund tė tregojnė qė ju shqetėsoheni pėr diēka. Pėrpiquni tė fokusoheni nė mėnyrėn sesi mund tė menaxhoni mė mirė veten. Filloni tė merreni me gjėrat qė pėlqeni.
Legeni
Kur stėrmundoni veten apo pėrpiqeni tė ndryshoni diēka nė rutinėn tuaj, kjo mund tė shkaktojė dhimbje nė pjesėn e legenit. Ndryshimi ėshtė stresues, prandaj ndryshoni nė mėnyrė graduale qė tė mos e ndjeni.