Kėshilli pėr udhėzimet ushqimore arriti nė pėrfundimin se kolesteroli nuk qėndron mė nė listėn e zezė si "ushqyes qė shkakton brengosje". Ky ėshtė pėrfundimi i cili i hedh poshtė pothuajse 40 vjet paralajmėrime pėr ushqimin e rrezikshėm tė pasur me kolesterol.
Ekspertėt nga kėshilli shpjegojnė se hulumtimet ekzistuese "nuk e tregojnė ndonjė korrelacion tė mjaftueshėm nė mes tė konsumimit tė kolesterolit dhe sasisė sė kėsaj substance nė gjak" nė shumicėn e njerėzve. Nga kjo ata arrijnė nė pėrfundimin se "kolesteroli nuk ėshtė njė materie ushqyese pėr tė cilėn duhet tė shqetėsoheni nėse e konsumoni shumė."
Ekspertėt tani thonė se konsumi i vezėve, gjalpit ose biftekut nuk do ta rrisė ndjeshėm nivelin e kolesterolit nė gjak ose ta rrisė rrezikun e sėmundjeve tė zemrės. Ata i studiuan hulumtimet klinike nga vitet 70 dhe 80 tė shekullit tė kaluar, si bazė pėr paralajmėrimet rreth kolesterolit dhe arritėn nė pėrfundimin se provat e asaj kohe "nuk pinė ujė".
"Vezėt janė nė rregull. Nuk keni nevojė mė tė hani vetėm tė bardhėn e vezės. Mund tė hani edhe tė verdhėn, ajo ėshtė e shkėlqyer", thotė nutrologia, Katie Vegessa, ndėrsa e quan atė ar tė lėngshėm, tė mbushur me ushqyes tė vlefshėm tė cilėt janė tė mirė pėr trurin.
Nutrologėt thonė se paralajmėrimet tė cilat ishin nė fuqi me dekada pėr kolesterolin kanė bėrė qė njerėzit tu kthehen ushqimeve tė pasura me karbohidrate dhe sheqer. "Ajo qė ndodhi ėshtė se jemi tė vėrshuar me sheqer dhe karbohidrate, dhe kjo nė fakt ēon nė njė varg tė inflamacioneve, sėmundjeve tė zemrės dhe shėndoshjes," thotė ajo.
Mjekėt thonė se personat me diabet ose probleme tė tjera tė zemrės megjithatė duhet tė jenė tė kujdesshėm me kolesterolin, dhe tė gjithė duhet tė kemi kujdes me konsumin e acideve transyndyrore.