Cilat janė shenjat e heshtura tė stresit?

Dr. Megan Arroll, psikologe dhe autore e shumė librave, thotė se stresi prek nė shumė mėnyra si trurin ashtu edhe trupin tonė.

Stresi lė shenja tė dukshme, si fizike ashtu edhe mendore. Ndėr shkaktarėt kryesor tė stresit ėshtė ngarkesa e madhe fizike dhe psikologjike qė ne mund tė kemi nė njė periudhė tė caktuar.

Perspekti ju tregon cilat janė disa nga shenjat mė tė dukshme tė prezencės sė tij nė secilin prej nesh.

Keni probleme me rrahjet e zemrės.

Keni vėshtirėsi nė pėrqendrim dhe si pasojė shpesh mund t'ju qėllojė tė humbisni fillin e bisedės.

Nuk mund tė qėndroni dot pa lėvizur, kjo ėshtė edhe njė shenjė se stresi po bėhet paksa problematik dhe duhet tė merrni masa pėr ta trajtuar atė.

Keni probleme me stomakun, duke qenė se stomaku dhe truri komunikojnė me njėri tjetrin, nėse truri ėshtė i ngarkuar, pra i prekur nga stresi, atėherė kjo gjendje do t'i transmetohet edhe stomakut dhe si pasojė mund t'ju shfaqen probleme tė tilla si diarre, kapsllėk etj.

Keni probleme me gjumin, mungesa e gjumit lidhet me prezencėn e stresit tė akumuluar prej njė kohe tė gjatė.

Ju ikėn zėri, tė folurit vėshtirėsohet kur vuani nga stresi, kjo pasi krijohen edhe probleme me frymėmarrjen.

Acaroheni lehtė, stresi ju nxit tė irritoheni lehtė dhe tė keni debate tė shpeshta me personat qė ju rrethojnė.

Ndjeheni sikur tė gjithė pėrveē jush po bėjnė diēka pozitive nė jetė, po ecin pėrpara dhe veē ju jeni duke qėndruar nė vend numėro.

Prekeni shpesh nga gripi dhe nuk shėroheni lehtė. Kjo pasi stresi prek dhe dobėson sistemin imunitar.

Por ēfarė ndodh saktėsisht me trupin tuaj kur jeni nėn stres?

Gjatė kohės qė jeni nė stres, gjaku e shmang trurin, zemrėn, mushkėritė dhe muskujt, duke bėrė qė trupi tė kėrkojė njė mėnyrė pėr tė dalė nga kjo gjendje. Rrahjet e zemrės shtohen me qėllim qė kėto zona tė furnizohen me sasinė e nevojshme tė gjakut. Frymėmarrja bėhet mė e shpeshtė sepse duhet qė muskujt tė furnizohen sa mė shpejtė me oksigjen, madje nė periudha tė tilla trupi ka prirjen tė djersijė mė shumė me qėllim qė tė shmangė rritjen e temperaturės. Niveli i sheqerit rritet ndjeshėm pasi duhet qė tė furnizojė trurin dhe muskujt. Njė tjetėr pasojė e stresit ėshtė edhe ngushtimi i enėve tė gjakut.

Gjėja mė e mirė qė mund tė bėni nė situata tė tilla ėshtė tė qetėsoheni, tė mendoni pozitivisht dhe tė bėni gjėra ndryshe.