Periudha nė tė cilėn jetoi dhe veproi Sami Frashėri ėshtė ndėr mė tė bujshmet dhe paraqet ēastin vendimtar pėr popujt e Ballkanit, pėrkitazi me tė pėrcaktuarit e tyre politik, ideologjik e territorial.
E gjithė kjo la gjurmė tė thella edhe nė jetėn dhe veprėn e Samiut, e qė ai me seriozitet e kuptoi dhe i artikuloi me gjuhėn e shkencėtarit nė veprat e shumta tė tė gjitha zhanreve (gazetari, publicistikė, gjuhė, leksikografi, shkencė, letėrsi, islamologji etj.) me tė drejtė rradhitet nė shkallėn e shkencėtarėve dhe tė eruditėve mė tė mėdhenjė botėrorė. Kėtė saktėsisht e ka shprehur Ismail Habib Sevuk, duke thėnė:
"Atė punė qė ndonjėherė nuk do ta kryenin akademitė tė pėrbėra nga 40-50 vetė, duke punuar vite me radhė, del njė Shemseddin Sami dhe e kryen duke u pėrpjekur si divat."
Ē'mund tė konstatojmė pėr mbarim?
Ajo qė deri tash ėshtė thėnė dhe shkruar pėr Samiun ėshtė vetėm njė fillim. Mbetet obligim i institucioneve shkencore qė gjatė viteve vijuese tė hartohen projekte dhe tė pėrkthehen nė mėnyrė kritike tė gjitha veprat e Samiut, nė bazė tė tė cilave, do tė mund tė shkruhej njė histori e re, mbi Samiun dhe kohėn qė jetoi, por pa ngjyrosje ideologjike.
Vetėm atėherė do tė mund t'i dilnim hakut veprės sė kėtij vigani tė punės.