O vėllezrė shqipėtarė!
Pa tė zėm' udhėn e mbarė,
T'i bijem pas urtėsisė
Dhe dritės e diturisė,
Tė mos rrimė n'errėsirė,
Se nuk ėshtė pun' e mirė.
Neve qė qemė njėherė
Nė gjithė botėt tė ndjerė,
Dhe tė par' e tė lėvduar,
E tė rėnd' e tė dėgjuar,
Trima tė fort e tė mirė,
Tė rrimė sot n'errėsirė.
. . . . . . . . . . . . .
Ishin trima prindit tanė,
Pa emrė pėrjetė lanė.
Aleksandr'i Math i ndjerė
Dhe shumė shokė tė tjerė,
Q'ishinė me tė tė parė,
Qenė gjithė shqipėtarė.
Muntnė sė pari Greqinė,
Pasdaj muntnė dhe Persinė.
Zunė dhe Hind e Afrikė
Burratė trima pa frikė.
Faqen e dheut e fituan,
Mė ēdo anė mbretėruan.
Selefqinjtė, Ptolemenjtė,
Gjithė ē'qenė tė mbėdhenjtė,
S'qen' as grekrė as bullgarė,
Ishin burra shqipėtarė.
Kombinė tėn e nderuan
Dhe Evropėn e shpėtuan
Nga kurt' i zi i Persisė,
Dh'i dhanė nder Shqipėrisė.
Pirrua romanėt mundi
E gjithė jetėn e tundi.
Kostandin'i Math, q'i thonė,
Dh'ajy ish nga fara jonė.
Gjithė njerėzit e mbarė,
Thua, qenė shqipėtarė.
Shqipėtari ka lėftuar,
Dhe ajy ka mbretėruar.
Aleksandr' i Math Greqinė
E kishte bėrė tė tinė,
Me luft' e kishin marė
Prindit tanė kordhėtarė,
Pa nė Thivė njerės lanė,
Thivasit u ngren' i vranė,
I vranė me tė pabesė,
Pas zakonit tė Moresė.
Shqipėtarėt kordhėtarė
Thivėsė i vunė zjarrė!
S'i kursyenė gjė zjarit,
Vetėm shtėpin' e Pindarit,
Se ish vjershėtor i ndjerė
Dhe i parė mi tė tjerė.
Shqipėtarėt pas Greqisė
Iu lėshuanė Asisė,
Njeri kurrė nuk i mundi,
As u qėndroi dot gjėkundi,
Gjithė pėrpara i vunė,
Faqen e dheut gjith' e zunė.
Burr' i math i Shqipėrisė
Ndėnji nė fron tė Persisė,
E arratisnė Daranė,
Njerėzit e ti e vranė!
Aleksandri dha lirinė,
E shpėtoi nga zgjedh' Asinė,
I dha nder dhe Shqipėrisė,
Mėmės sė ti, q'i dha sisė,
Pėrkujdesi njerėzinė
Dhe pruri qytetėrinė,
Bėri udhė e qytetė,
Pru gėzim nė gjithė jetė
Edhe sot Aleksandria
Na rrėfen punėt e tija.
Evropėn e ka shpėtuar
Nga njė zgjedh e mallėkuar.
Kėto punė shqipėtarėt
I bėnė, ata tė parėt,
Ata tė parėtė tanė,
Edhe emėrė na lanė.
Edhe Pirroja ish burrė,
Qė s'ka pasur shokė kurrė.
Ay romasit i mundi,
Italinė tėr' e tundi;
Tekdo qė kishte lėftuar,
Botėn e kish tėmerruar.
Kėshtu edhe shumė tė tjerė
Shqipėtar' ishin tė ndjerė.
Ishte mėm' e trimėrisė
Edh' e zonj' e urtėsisė
Shqipėria kurdoherė,
Qė nxirte burra tė vlerė.
Trima burra tė vėrtetė
Sa kanė qėnė nė jetė
Tė gjithė ajo i polli,
Trimėria soje dolli.
Qe dhe njė koh' e njė ditė,
Qė polli dhe perėnditė,
I pat pjellė Shqipėria,
Pa u falej njerėzia,
Dhe besoninė qėmoti
Qė nė Shqipėri rrij zoti,
Vij rremet i njerėzisė,
E i falej Shqipėrisė.
Tomori nuk ėsht' i pakė,
Qė nxjer dhe sot zė pa flakė,
Se rrininė perėnditė
Ndė atė natė e ditė!
Prindit tanė i besonin
Perėndit' e s'i mėrgonin.
Perėndi e trimėrisė
Ishte mėm' e Shqipėrisė.
Shqipėtari trim me fletė
Rronte gjithėnjė nė jetė,
Shigjet' e ti vrėngėllinte,
Vdekjenė me vet' e shpinte!
Perėndi e bukurisė
Me shijėt tė gjithėsisė,
Q'ėsht' e bardhė si dėborė
Nuk e lij kurrė Tomorė,
Flinte nė shtratthit tė artė
Shtat' i bardhė posi kartė.
Leshėrat i kish tė arta
Edhe faqezėt tė zjarta,
Ballė, gushė, krahėruar,
Llėrė, pulpė, kėmbė, duar,
Prej drite ishinė bėrė,
Sikundėr dhe trup' i tėrė.
Si dėbor' e kishte gjinė,
Pa sill nėr mėnt bukurinė!
Kur kthehej e tė shikonte,
Zėmrėnė ta pėrvėlonte.
Zėn' e kishte si bilbili,
Faqetė si trėndafili,
Diellin e urdhėronte,
Nė gjit tė saj perėndonte,
Nė shtratthit tė saj e vinte,
Edh' e mbant' e nuk e linte,
Tėrė natėn e pushtonte,
Pa nė mėngjest e lėshonte.
Hėna kėto duke parė,
Dhe duke tretur e tharė,
Ligej fort shum' e drobitej,
Kahėnitej e venitej,
Se i haj zėmrėn nakari,
Qė djek i shkreti si zjarri.
Perėndi e bukurisė,
Q'i ip dritė njerėzisė,
Nga gjir' i saj dritė qitte,
Hėnėnė e pėrsėritte,
I ip pjesė bukurie
Edhe shij' e drit' e hije.