Nikolla Keta (1740 - 1803)

Nikolla Keta (Italisht: Nicola Chetta, 31 Korrik 1741 nė Kundisa/Contessa Entellina - 15 dhjetor 1803 nė Palermo) prift ortodoks, poet, poet, shkrimtar dhe historian arbėresh nga Siēili, Itali.

Nikolla Keta ishte klerik atdhetar shqiptar, njė ndėr personalitetet e shquara tė kulturės arbėreshe, i cili u mor me studime nė fushėn e gjuhės, krijoi njė varg vjershash, ndėrmjet tė cilave spikat njė tingėllimė autobiografike, e cila ėshtė quajtur nga kritika si tingėllima e parė nė historinė e poezisė shqipe. Gjithashtu Keta hartoi edhe njė sėrė fjalorėsh, italisht-shqip e anasjelltas, si dhe veprat "Etimologjia e gjuhės shqipe" dhe "Katalog mbi familjet e mėdha arbėreshe".

Jeta

Lindur nė Kundisa mė 1741, moshėn 11 vjeē ai u pranua nė "Seminarin Shqiptar" tė Palermės dhe mė 2 maj 1766 ai u shugurua prift ortodoks nė Kolegjin "Shėn Athanasi" tė Romės.

Pasi shėrbeu pėr disa vite zyrėn e kapelan nė sakramental famullisė e ritit bizantin nė Kundisa, u thirr pėr tė marrė postin e zėvendės-rektor i "Seminarit Shqiptar" tė Palermės. Ai u kthye pas pak vitesh pėr arsye familjare nė katundin i tij, Kundisa, ku ai iu pėrkushtua studimeve etnografike, historike dhe teologjike.

Qė nga viti 1777 ai ishte rektor i "Seminarit Shqiptar" tė Palermės, i cili u bė pėr atė mirėbėrėsi, ndėrtimin me shpenzimet e tij nė katin e tretė tė seminarit vendit tė vetė.

Me kulturėn e tij tė gjerė ka qenė njė kontribues i rėndėsishėm pėr veprimtarinė fetare tė Seminarit, duke i kushtuar vėmendje tė veēantė nė trajnimin e seminaristėve arbėreshė, qė synon restaurimin, shėrim dhe pajtueshmėrinė me traditė tė mirėfilltė liturgjike bizantine. ai ėshtė i pari qė ka shkruar Sonet nė Shqip nė vitin 1777. I lindur nė sicili dhe i shkolluar nė shkollė Greke ai ka shkruajtur poezi nė Shqip dhe Greqisht. Disa prej poezive tė tij janė pėrkthyer nga Albanologu i njohur Robert Elsie nė anglisht. Vdiq mė 15 dhjetor tė vitit 1803 nė Palermo.

Tituj tė veprave

«Falem nddersė t'Arbrit, ghiacu't culluam farėmirit»

Veprat e tij kryesore janė:

Fjalori Shqip, e cila pėrfshin rreth 5000 fjalė

Etimologjia e gjuhės shqipe

Thesar i lajmeve rreth Maqedonasve

Krijimi i botės

Doktrina e Krishterė

Kompozime tė ndryshme poetik i njė fetar apo didaktik

Mirėnjohje

Eshtė njohur nė botėn e kulturės, shqiptare nė Itali (arbėreshe) si shqiptare nė Shqipėri, si njė poet dhe shkrimtar, pėr studimet e tij etnografike, historike dhe teologjike. Si njė historian dhe dijetar i dha njė shtysė tė rėndėsishme pėr kulturėn e komunitetit shqiptar nė Itali. Disa nga shkrimet e tij nė gjuhėn shqipe, italiane dhe greke, u botuan pjesėrisht. Veprat e tij janė njė dėshmi e rėndėsishme e gjuhės shqipe qė flitet nė Kundisa nė shekullin e tetėmbėdhjetė. Nė Kundisė (Pa), vendin e tij, shkolla fillore dhe njė shoqatė kulturore janė emėruar poetit.