Njė vegim shpirtnuer n'errsin tė paskajshme
nė botėn e mjerimit,
njė rreze e diellit
me ngrofė zemrėn e ngrime tė kėsaj botės sė varfshme.
Shpejt zdhuken pranverat, po si shkumbė e detit
dhe shembet hareja,
e stinat e vjetra
pa ngjyra pa trajta mjellin fara helmit.
Nana-dhe vejushė dhe me gjitė shitue
na pjellė fryte t'egra,
na pjell hitha, ferra
- s'u gjet burr i dej andjet me i a zgjue.
Kot e kanė sot njerzit, dhe mė kot dikojnė djersėn&
Sa qesharak mbesin!
sa qesharak vdesin!
Ndėr ethe mundimi pėr me shijue jetėn.
Hafrojnė buzėt te gota, dojnė njė hurmė tė vetėm&
por pah! bje nė tokė gota
thehet nė njėmijė copa
shuhet drit' e synit, vdesin njerzit t' etshėm.
Shpirt i kryqzuem, marrzi e vulosun
esht kjo jetė njeriu&
(zgėrdhiu, zgėrdhiu
deri nė kupė tė qiellės ironi e poshtun!)
Por& po! po! por diē po due me thanun&
ndoshta ka me ardhun&
ndoshta ka me zbardhun&
njė agim i pritun, dit' e parathanun.
N'ardhemeni tė trash'gueme Mbinjeriu vrehet,
ndėrgjegjė pa dyshime,
ndėrgjegjė pa trillime,
me njė grusht graniti qė kurr nuk do thehet.
Njė sfinks i madhnueshėm Mbinjeriu i ardhshėm,
pa zemėr, pa ndjenja,
syt e tij rrufena -
qarkullojnė rreth rruzllit tue synue vrānshėm.
Kohnat e kalueme nė ballė tė Mbinjeriut
janė gjurma luftimi
janė shenja hidhnimi
- se jetė e re lindet me vdekje tė njeriut.
Qarkullojnė rreth rruzllit tue synue vranshėm.