Kėngėt e Milosaos - Kangjelji XXII - Jeronim De Rada

Vepra "Kėngėt e Milosaos - Kangjelji XXII" nga Jeronim De Rada

Kangjelji XXII

Uljem, por se dua tė fje.

Mos mbullij ti derjen,

tė hinj er e dejtit,

tė mė ftohinj, si mė ftohen

vashazit mbė tė skaljisur,

e dielli i paftes,

cė mė hin ndėr vatėrat,

emavet i parasten,

mon cė shkoi je m'i kuljton.

Vajzėn me stan e bukur

tė dashur u me e pata,

djalj ju lje ce asaj g'i gjet.

Me hare ndėr kėto shpi

ajo tundėn djepėthin,

brez e mua mė terjorisen.

Uljem, por s'dua tė fje.

Si drita ndė qiellit,

s'iu ndė kurmit e njeriut,

kur e sheh pa noeri,

ajo shpis i ka hje.

Dit e mia tė fanėmira,

mbi dhe tė kuljtoneni

si kta rehje e ljumerat,

ce tė moēėm fanarosen

para atire ce tė ljehen.

Uljem, por se dua tė fje.

Kėnga XXII

Bie, por s'dua tė fle.

Mos e mbyll ti derėn,

le tė hyjė era e detit,

tė mė ftohė, si mė ftoh

vashėzat me tė prashitur;

le tė hyjė dielli,

qė tė vatrat, i pafaj,

na u rri pranė mėmave,

u kujton kohėn e shkuar.

Vajzėn me shtatin e bukur

unė tė dashur e pata

e m'i leu njė djal' qė i ngjet.

Me hare nė kėto shpi

ajo pėrkund djepthin

e mua brezin mė qėndis.

Bie, por s'dua tė fle.

Si drita nė qiell e syu

nė kurm tė njeriut,

kur e sheh tė pamenduar,

ajo shpisė i ka hie.

Ditėt e mia fatmira,

do kujtoheni mbi dhe

si kėto brigje e lumenj,

qė tė moēėm do t'u duken

atyre qe do tė lejnė.

Bie, por s'dua tė fle.