Shkaqet e luftės. Veprimet ushtarake
Pikėpamja qė ka qenė pėr njė kohė tė gjatė mė e pranuar ėshtė se shkaku kryesor i kėsaj ndėrhyrjeje ka qenė pirateria ilire, qė i sillte dėme tė rėnda tregtisė italike. Duke pėrsėritur Polibin, kjo ndėrhyrje u paraqit si njė konflikt qė iu imponua senatit romak, nė kundėrshtim me vullnetin e tij, pėr tė frenuar veprimet e sundimtares mendjelehtė ilire. Tezės qė e shikonte ndėrhyrjen romake si pjesė tė njė plani pėr njė ekspansion mė tė gjerė nė lindje iu kundėrvu versioni se Roma as nė kėtė kohė e as mė parė nuk ka pasur njė politikė orientale. Mė vonė kjo teori u pėrsėrit dhe nė ditėt tona. Pasues tė saj i atribuojnė monarkisė ardiane njė rol organizues qė i dha piraterisė ilire pamjen e njė imperializmi fillestar dhe si pasojė bėri qė zgjerimi ilir tė ndeshet me interesat romake.
Ėshtė e rėndėsishme tė sqarohet nė kėtė rast nėse ishte pirateria ilire ajo qė ēoi nė konfliktin iliro-romak dhe qė bėri tė pashmangshme luftėn apo shkaqe tė tjera mė tė thella.
Pirateria lindi dhe u zhvillua tek ilirėt, ashtu sikurse dhe te popujt e tjerė tė Mesdheut, nė njė stad tė caktuar tė zhvillimit tė tyre historik. Kėshtu, burimet i pėrshkruajnė etruskėt, nė gjysmėn e dytė tė shek. IV, si njė popull qė terrorizonte lundrimin nė Adriatik dhe nė Egje; etolėt nė shek. III kishin gjithashtu njė nam tė keq si piratė. Edhe vetė romakėt, pretenduesit e mbrojtjes sė rendit, e kanė ushtruar piraterinė nė prag tė erės sonė. Tek ilirėt ajo luajti njė rol tė dukshėm qysh nga fundi i shek. IV. Ky mendim pajtohet si me njoftimet e autorėve antikė, ashtu dhe me vetė zhvillimin shoqėror e politik tė ilirėve nė kėtė kohė. Pirateria ishte njė dukuri e pandarė e shoqėrisė skllavopronare, qė e shoqėroi atė nė forma tė ndryshme gjatė gjithė ekzistencės sė saj.
Por veprimet ilire qė pėrshkruan Polibi dhe qė kanė tė bėjnė me ngjarjet nė prag tė konfliktit tė armatosur me Romėn, nuk kanė aspak karakter piratesk. Ato ishin pjesė e politikės sė shtetit ilir lidhur me gjendjen e krijuar nė Greqi. Prandaj pėrpjekja e studiuesve pėr ti shpjeguar shkaqet e ndėrhyrjes romake me anė tė piraterisė ilire nuk ėshtė e pėrligjur. Nuk kanė munguar orvatjet pėr tė kėrkuar shkakun e luftės edhe te frika e zakonshme e romakėve ndaj fqinjit tė fortė. Por edhe ky nuk ėshtė njė shpjegim i plotė. Ndėrhyrja e Romės lidhej nė rastin konkret me rrezikun qė paraqiste ky fqinjė i fortė, aleati i Maqedonisė pėr aspiratat e saj nė kushtet e njė Greqie tė dobėsuar nga lufta e brendshme. Sukseset nė perėndim e kishin rritur oreksin e qarqeve sunduese skllavopronare romake dhe e kishin bėrė mė tė fuqishme tendencėn pėr tė mos e ndarė sundimin e Mesdheut me fuqi tė tjera, kurse dalja e shtetit ilir nė arenė u shkonte ndesh kėtyre tendencave. Midis kontradiktave tė thella qė kishin pėrfshirė nė kėtė kohė botėn mesdhetare, ato tė shtetit ilir me Romėn dolėn nė plan tė parė dhe shkaktuan konfliktin e armatosur tė vitit 229. Nė tė ardhmen kėto kontradikta do tė thellohen e do tė shtrihen gjithnjė mė nė lindje, duke sjellė me vete konflikte tė reja tė armatosura.
Qė nga sulmi kundėr Foinikes deri tek ardhja e delegatėve kishte kaluar njė vit. Megjithatė, kjo ēėshtje ziente qysh prej 2 vjetėsh, nga ngjarja e Medionit. Gjatė kėsaj kohe Roma kishte arritur tė bėnte, siē e pamė, hapat e nevojshėm diplomatikė pėr pėrgatitjen e opinionit publik. Ishin grumbulluar gjithashtu forca tė konsiderueshme ushtarake, tė cilat nė rastin e rėnies sė Korkyrės u vunė menjėherė nė lėvizje. Njė flotė prej 200 anijesh dhe njė ushtri prej 20 000 kėmbėsorėsh do tė merrte pjesė nė kėtė operacion, tė cilin do ta drejtonin dy konsujt qė ishin nė fuqi atė vit. Kjo tregon se sa i madh ishte preokupacioni i romakėve pėr fushatėn ilire dhe sa tė ndėrgjegjshėm ishin ata pėr vlerėn reale tė kundėrshtarit tė tyre. Nuk ishte kjo, pra, njė ēėshtje kaq e lehtė dhe e thjeshtė, siē ėshtė bėrė zakon tė paraqitet.
Por zhvillimi i ngjarjeve tregon se mbretėresha nuk arriti ti dalė rrezikut pėrpara. Qytetet e mėdha tė bregdetit, Dyrrahu, Apolonia dhe Korkyra, tė cilat do tė pėrbėnin pikėmbėshtetjet kryesore tė mbrojtjes, kishin mbajtur njė qėndrim negativ. Plani pėr pushtimin me forcė tė tyre nuk pati sukses. Kur romakėt iu drejtuan Korkyrės, flota dhe forcat ilire ishin tė shpėrndara dhe tė angazhuara nė bllokadėn e Dyrrahut dhe tė Isės. Garnizoni ilir i Korkyrės kishte mbetur i izoluar dhe kėsaj iu shtua tradhtia e Demetėr Farit. Romakėt, qė edhe kėshtu kishin ardhur me forca tė mėdha (200 anije), i gjetėn portat e hapura dhe e zunė qytetin pa vėshtirėsi. Forca tė tjera tė nisura nga Brindisi dhe ato tė Korkyrės, pasi u bashkuan, iu drejtuan Apolonisė e mė pas Dyrrahut dhe i zunė po me kaq lehtėsi. Shtresa sunduese e kėtyre qyteteve, e cila e kishte pėrcaktuar pozitėn e vet qė mė parė, i mirėpriti pushtuesit; ajo u tregua e gatshme tė hyjė nė ombrellėn romake mjaft qė tė ruante pozitat e veta dhe tė siguronte pasurinė e tregtinė. Kėtė politikė ndoqi edhe aristokracia parthine e atintane, e cila ishte e lidhur ngushtė me interesa ekonomike me qytetet fqinje, Dyrrahun dhe Apoloninė, ajo shpejtoi gjithashtu, siē thotė Polibi, tu nėnshtrohej me dashje romakėve dhe tė sigurojė miqėsinė e tyre.
Tė mbėshtetur nė planin fillestar tė mbrojtjes sė vijės bregdetare, ilirėt nuk qenė nė gjendje dhe nuk patėn kohė tė organizonin njė qėndresė serioze. Vetėm nė krahinat nė veri tė Dyrrahut romakėt ndeshėn nė kundėrshtimin ilir. Kėtu ardianėt i pritėn me armė nė dorė. Polibi nuk jep hollėsira pėr luftėn e tyre, thotė vetėm se i nėnshtruan, por kėtė radhė nuk pėrdor mė shprehjen me dashje si nė rastin e parthinėve dhe atintanėve. Ai nuk ka mundur, gjithashtu, tė heshtė pėr qėndresėn e fortė tė qytetit Nutria, pushtimi i tė cilit u kushtoi romakėve shumė ushtarė dhe oficerė tė vrarė. Duke pėrparuar drejt veriut gjatė bregdetit, thuhet se romakėt morėn edhe qytete tė tjera, por emrat e tyre nuk zihen nė gojė. Dimė qė Isėn e bllokuan romakėt dhe ilirėt, qė e mbanin tė rrethuar, u strehuan nė qytetin Arbone, kurse Teuta me forca tė vogla u mbyll nė qytetin e fortifikuar tė Rizonit.
Fushata e asaj vere thuajse e kishte zgjidhur pėrfundimisht fatin e luftės. Viset e pushtuara nė veri, konsujt i lanė nėn mbikqyrjen e Demetėr Farit dhe vetė u kthyen nė Dyrrah me flotėn dhe forcat e tyre tokėsore. Njėri prej tyre u nis pėr nė Romė duke marrė me vete pjesėn mė tė madhe tė forcave; tjetri mbeti nė Iliri me 40 anije dhe si rekrutoi ushtarė nė qytetet qė ishin rreth e rrotull, vendosi ta kalojė aty dimrin pėr tė vigjėluar ardianėt dhe popullsitė e tjera qė ishin vėnė nėn mbrojtjen e Romės.
Paqja e vitit 228 dhe pasojat e luftės sė parė
Ndėrkaq Mbretėria Ilire kishte filluar tė shpėrbėhej. Duke parė kėtė gjendje, nė pranverė tė vitit 228, Teuta dėrgoi nė Romė pėrfaqėsuesit e saj qė pėrfundoi paqen me senatin. Kushtet e paqes qenė tė rėnda. Sipas Polibit, Teuta detyrohej: 1. tu paguante romakėve njė tribut, 2. tė hiqte dorė nga pjesa mė e madhe e Ilirisė duke mbajtur pėr vete vetėm pak vende dhe 3. tė mos lundronte nė jug tė Lisit me mė shumė se dy anije, por edhe kėto tė paarmatosura. Tė formuluara me terma kaq tė pėrgjithshėm kėto kushte janė bėrė objekti i diskutimeve tė shumta. Pėrpjekjet qė janė bėrė pėr tė shpjeguar ndryshimet territoriale qė iu bėnė Mbretėrisė Ilire dhe pėr tė pėrcaktuar gjendjen juridike tė tokave tė shkėputura prej saj kanė ēuar nė pėrfundime tė ndryshme, tė cilat nė ndonjė rast ishin tė tilla qė nuk mund tė cilėsohen as si hipoteza.
Pėr njė kohė ka zotėruar njė mendim, sipas tė cilit, romakėt i ndanė pushtimet e tyre nė dy pjesė. Nė veri krijuan njė shtet tė vogėl qė pėrbėhej nga ishulli i Farit dhe disa toka tė bregdetit pėrballė. Nė krye tė atij ata vunė tradhtarin Demetėr Farin, me qėllim qė tė vėzhgonte dhe tė njoftonte pėr ēdo veprim tė Mbretėrisė Ilire. Me tokat e tjera tė pushtuara nė jug romakėt krijuan njė protektorat, qė shtrihej prej Lisit e deri tek malet Akrokeraune dhe ato Kaone. Nė kėtė protektorat u pėrfshinė, pėrveē Dyrrahut, parthinėve dhe atintanėve, edhe qytetet Dimale, Aulona, Oriku, Bylisi, Amantia e deri Antigonea e largėt. Kėtyre u shtoheshin edhe ishujt Isa e Korkyra.
Ndryshe nga kjo pikėpamje, mė realist ėshtė mendimi qė nuk njeh ndonjė teprim lidhur me tė ashtuquajturin protektorat romak nė Iliri. Me tė drejtė ėshtė vėnė nė dukje se ai nuk ka pėrbėrė kurrė njė rrip tė pandėrprerė toke, qė nga Lisi e deri te bregu kontinental pėrballė Korkyrės, por ka qenė pėrbėrė, ashtu si e nėnkupton Polibi dhe e shpreh Apiani, nga Apolonia, Dyrrahu dhe territoret e tyre, nga ishujt Korkyra, Isa dhe nga parthinėt e atintanėt, pa asnjė territor mė tepėr nga ato qė i ishin dorėzuar Romės. Lisi, i cili nė bazė tė traktatit pėrbėnte njė kufi detar, nuk pranohet edhe si kufi tokėsor midis Mbretėrisė Ilire dhe protektoratit romak. Duke u nisur nga kjo ėshtė shprehur mendimi se disa toka nė jug tė protektoratit mbetėn pėrsėri nėn vartėsinė e Mbretėrisė Ilire, me gjithė vėshtirėsitė qė paraqiste kjo vartėsi pėr tė qenė reale. Me kėtė sistem, traktati i siguronte Romės lundrimin e qetė nė ngushticėn e Otrantos dhe mbikqyrjen me anė tė protektoratit tė Mbretėrisė Ilire, duke i hequr kėsaj ēdo mundėsi qė tė bėhej pėrsėri njė fuqi e madhe.
Kohėt e fundit janė bėrė pėrpjekje qė kėto mendime tė zėvendėsohen me njė tezė tė re, sipas sė cilės zotėrimet romake kufizohen gjithashtu me tokat e Dyrrahut, tė Apolonisė, tė parthinėve dhe tė atintanėve, por parthinėt shtriheshin nė luginėn e mesme dhe tė epėrme tė Shkumbinit, kurse atintanėt nė Ēermenikė. Kėshtu protektorati ngushtohet, por shtrihet thellė nė lindje. Rreth tij pastaj vendosen njė sėrė zonash tė pavarura, qė shėrbejnė, sikurse thuhet, si amortizatorė pėr zotėrimet romake. Nė veri tė Dyrrahut deri nė afėrsi tė Skodrės vendoset zotėrimi i Demetėr Farit, qė ndante protektoratin nga Mbretėria Ilire; nė lindje zotėrimet romake, duke depėrtuar thellė deri nė burimet e Drinit tė Zi, ndanin mbretėrinė ardiane nga aleatėt e saj maqedonė dhe bllokonin rrugėt nga Maqedonia pėr nė brigjet e Adriatikut; mė poshtė Dasaretia, qė zinte territorin midis Devollit dhe Osumit, u bė gjithashtu njė zonė e pavarur dhe formoi njė amortizator tjetėr ndaj Maqedonisė; mė nė fund, nė jug zona qė hyri nė vartėsinė e Romės pėrfundonte nė territorin e Apolonisė, qė takonte bregun e Vjosės, por nuk pėrfshinte Aulonin, Orikun, Bylisin dhe Amantien. Kėto katėr qytete formonin njė grup tė pavarur ose neutral, me fjalė tė tjera njė amortizator tjetėr ndaj Lidhjes Epirote.
Ėshtė e pabesueshme qė romakėt tė kenė projektuar dhe realizuar njė sistem tė tillė mbrojtės, tė paktėn nė mėnyrė tė ndėrgjegjshme, siē na paraqitet. Senati nuk mund tė zbatonte njė politikė jo realiste. Shtete tė tilla tė vogla nuk mund tė kishin njė vlerė reale, sepse fuqitė qė qėndronin pas kėtyre tė ashtuquajturve amortizatorė nuk do ti pėrfillnin ato, nuk do ti konsideronin si pengesė. Nė fakt tė gjitha sulmet qė shpėrthyen mė vonė prej Mbretėrisė Ilire apo Maqedonisė kundėr zotėrimeve romake nuk kanė ndeshur nė pengesėn e kėtyre lloj shteteve dhe nuk ka tė dhėna qė mbrojtja romake tė jetė mbėshtetur nė to. Pėrveē kėsaj, disa fakte tė veēanta qė pėrfshihen nė kėtė tezė janė krejt arbitrare. Kėshtu, ėshtė e pabazuar vendosja e zotėrimeve tė Demetėr Farit nė veri tė Dyrrahut deri nė afėrsi tė Skodrės dhe, po kėshtu, nuk qėndron lokalizimi i atintanėve nė Ēermenikė.
Duke pranuar si tė drejtė mendimin qė zotėrimet romake nė tokėn ilire formoheshin nga Dyrrahu, Apolonia dhe parthinėt e atintanėt, mbetet sidoqoftė e paqartė shtrirja territoriale e kėtyre zotėrimeve. Pėrpjekjet pėr lokalizimin e parthinėve dhe tė atintanėve nuk kanė dhėnė pėrfundime tė kėnaqshme. Nė qoftė se pėr parthinėt ka ardhur duke u saktėsuar mendimi qė ata, si banorė tė tokave nė shpinė tė Dyrrahut, shtriheshin prej Ardaksanit e deri nė Aps (Apsos), pėr atintanėt mendimet e studiuesve ende nuk pėrkojnė. Megjithatė, po ti ēlirojmė kėto pohime nga ndonjė interpretim jo i drejtė i burimeve dhe tė lėmė mėnjanė si tė dyshimta, ato burime qė i shtrijnė atintanėt deri nė Dodonėn e largėt apo nė luginėn e Drinos, atėherė do tė vėrejmė se burimet kryesore e mė tė besueshme e vendosin kėtė popullsi nė shpinė tė Apolonisė, nė Mallakastrėn e sotme. Kėshtu, parthinėt e atintanėt sė bashku zinin gjithė bregdetin prej Ardaksanit deri nė Aps (Apsos) me njė shtrirje nė lindje qė pėrfshinte edhe brezin kodrinor tė ultėsirės bregdetare. Nė kėtė territor bėnin pjesė njė varg qytetesh ilire, midis tė cilave ka tė ngjarė edhe Dimale, por jo Bylisi, qė zinte skajin mė jugor.
Me vėnien nėn sundimin e tyre tė tokave mė tė rėndėsishme tė bregdetit, romakėt likujduan kėshtu zotėrimet e Mbretėrisė Ilire nė jug. Edhe nė qoftė se nė kėto anė mbeti ndonjė zonė qė nuk u pėrfshi nė zotėrimet romake, siē mund tė ishte Bylisi me rrethin e afėrt tė tij, Dasaretia apo ndonjė zonė tjetėr e brendshme malore, ato nė fakt mbetėn tė shkėputura nga Mbretėria Ilire, me tė cilėn edhe mė parė, pėr vetė natyrėn e shteteve antike, jo gjithmonė kishin lidhje tė forta. Koinoni i bylinėve, si njė bashkim i popullsisė dhe i qendrave tė vogla pėrreth, qė na pėrmendet nė burimet epigrafike i takon, me sa duket, kėsaj kohe.
Nga analiza e pikave tė traktatit arrihet nė pėrfundimin se Roma e reduktoi shtetin ilir nė njė mbretėri tė vogėl nė veri tė Lisit. Nė jug ajo krijoi njė zotėrim tė vetin qė formohej nga Dyrrahu, Apolonia, parthinėt dhe atintanėt. Kėtė zotėrim ajo do ta pėrdorte si njė bazė pėr tė garantuar respektimin e traktatit dhe pėr tė shtypur ēdo pėrpjekje pėr rimėkėmbjen e shtetit ilir. Zotėrimet (dinasteia) e Demetėr Farit pėrbėnin gjithashtu njė kundėrpeshė ndaj Mbretėrisė Ilire nė veri, kurse krahinat apo qytetet e tjera tė jugut, qė mbetėn tė shkėputura nga kjo mbretėri, u lanė tė papėrfillura me besimin qė, si njėsi tė vogla, favorizonin pozitėn e Romės nė kėto anė. Ndalimi, sipas traktatit, i lundrimit nė jug tė Lisit kishte pėr qėllim tė kufizonte nga ana tjetėr fuqinė detare tė Mbretėrisė Ilire; pėr kėtė do tė shėrbenin nė mėnyrė tė veēantė zotėrimi i Isės dhe i Korkyrės. Kėshtu me anė tė kėtij traktati Roma siguronte tė gjitha masat e mundshme pėr ta dobėsuar shtetin ilir dhe pėr ta mbajtur atė nėn kontroll, por jo pėr ta asgjėsuar plotėsisht.
Nė marrėdhėniet me Romėn Mbretėria Ilire mbeti, pas pėrfundimit tė traktatit, njė shtet tributar. Ėshtė thėnė se tributi ka qenė njė dėmshpėrblim qė do tė paguhej me kėste, megjithėse masa dhe mėnyra e shlyerjes sė tij nė traktat nuk pėrcaktohet. Gjendja juridike e qyteteve dhe e popullsive qė u pėrfshinė nė zotėrimet direkte tė Romės nuk ėshtė gjithashtu e qartė. Marrja e tyre nėn tė ashtuquajturėn mbrojtje nga Roma lejon tė nėnkuptohet se ato qenė vėnė nėn njė lloj varėsie. Ka shumė tė ngjarė qė kėto tė jenė konsideruar nga ana formale si aleatė apo miq qė u lejohej e drejta e njė vetadministrimi tė kufizuar. Por nė fakt ato ishin tė varurit e Romės dhe si tė tillė nuk mund tė hynin nė marrėdhėnie tė lira me shtetet e tjera. Pėrveē kėsaj, ata ishin tė detyruar tė pranonin nė ēdo kohė ushtritė romake dhe ti furnizonin ato me ushqime apo ti plotėsonin me kontingjente ndihmėse tokėsore e detare, siē ndodhi, qysh nė vitin e parė tė pushtimit, nė dimrin e vitit 229/228 dhe mė vonė. E njėjta gjė mund tė thuhet edhe pėr Demetėr Farin, qė u vu nė shėrbim tė Romės, si dinast i varur i njė zotėrimi tė vogėl nė ishullin e Farit dhe brigjet e Dalmatisė. Gjatė konfliktit Maqedonia, Lidhja Epirote dhe Akarnania kishin mbajtur njė qėndrim qė nuk pajtohej me detyrimet e tyre si aleatė tė shtetit ilir dhe me interesat e tyre politike nė pėrgjithėsi. Ky qėndrim shpjegohet me njė varg rrethanash. Sado me rezerva ta kenė parė kėta aleatė rritjen e fuqisė ilire, dalja e Romės nė brigjet lindore tė Adriatikut nuk mund tė ishte pėr ta mė e mirė. Por, nga ana tjetėr, nuk shohim, tė paktėn burimet nuk na e thonė, qė krahas masave mbrojtėse me karakter ushtarak, shteti ilir tė ketė marrė edhe masa pėr vėnien nė lėvizje tė aleatėve tė tij. Duket qartė se ilirėt, ashtu edhe aleatėt e tyre nuk arritėn ti pėrfundonin pėrgatitjet pėr ti dalė pėrpara rrezikut qė po i kėrcėnonte. Jo vetėm kaq, por vetė Maqedonia u gjend nė kėtė kohė e rrezikuar seriozisht nga njė sulm dardan, i cili i kushtoi jetėn sundimtarit tė saj, Demetrit II. Ky fakt nuk ishte pa rėndėsi nė zgjedhjen e momentit tė pėrshtatshėm pėr shpėrthimin e konfliktit tė armatosur kundėr ilirėve. Edhe nė qoftė se ky sulm ishte krejt i pavarur, nuk mund tė mos merret parasysh fakti qė ai pėrkon nė kohė me ngjarjet e pėrshkruara mė lart. Nė kėto rrethana romakėve nuk u mbetej gjė tjetėr veēse tė ndanin dhe tė paralizonin aleatėt jugorė, Lidhjen Epirote dhe Akarnaninė prej mbretėrive ilire. Kėtė detyrė ata e zgjidhėn duke drejtuar goditjen e tyre tė parė kundėr Korkyrės dhe Apolonisė.
Pasi rregulluan punėt nė Iliri, romakėt pėrcaktuan edhe qėndrimin e tyre ndaj aleatėve dhe armiqve tė shtetit ilir. Nė gjendjen e re tė krijuar senati deshi tu jepte atyre njė provė mė tė qartė tė pozitės sė Republikės. Menjėherė pas pėrfundimit tė traktatit tė paqes, konsulli qė mbeti nė Iliri u dėrgoi njė delegacion etolėve dhe ahejve pėr t'u shpjeguar arsyet e ndėrhyrjes dhe tė luftės nė Iliri dhe pėr tu bėrė tė ditur kushtet e paqes qė u kishin imponuar ilirėve. Pėrfaqėsuesit bėnė ēmos tė justifikonin kėtė iniciativė tė Romės, duke nxjerrė nė pah pasojat e lumtura qė rridhnin prej saj pėr helenėt. Kujdesit dhe mirėsjeljes sė tyre tė shtirė, lidhjet e mėdha greke qenė detyruar t'u pėrgjigjeshin duke i pritur kėto delegacione plot respekt dhe duke dhėnė kėshtu, miratimin e tyre pėr kėto veprime tė Republikės. Mė vonė delegatėt vizituan edhe dy qytete tė mėdha tregtare, Korinthin dhe Athinėn, qė pėrfaqėsonin kundėrshtarin mė tė vendosur tė Maqedonisė dhe jo vetėm gjetėn tė njėjtėn pritje, por si asnjėherė mė parė, u lejuan tė merrnin pjesė nė lojėrat istmike.
Krenaria greke ishte thyer dhe Roma kishte bėrė nė kėtė drejtim hapin e parė konkret. Nga ana tjetėr, Maqedonia, Epiri dhe Akarnania, aleate tė Mbretėrisė Ilire, nuk u vizituan. Me kėtė qėndrim mospėrfillės Roma u dha tė kuptojė atyre se nė cilėn anė ishin simpatitė e saj.