Disa shekuj mė parė, njė grup njerėzish nga Borneo lanė fshatrat e tyrė dhe morėn rrugėn pėr nė brendėsi tė xhunglės, pėr tė kėrkuar pėr shtėpi larg nga kolonitė Hollandeze qė kishin filluar tė krijonin pėrcarje nė ishullin e tyre. Pėrfundimisht, ata gjetėn njė vend mjaft tė bukkur pranė zonave fushore, nė qendrėn e maleve Borneo. Ata ndėrtuan shtėpitė dhe kultivuan bimė tė ndryshme, gjithashtu kapnin peshk nga lumi Burak. Gjithcka shkonte mirė. Mė pas fėmijėt e tyre filluan tė zhdukeshin.
Nė kohėn kur fėmijet filluan tė zhdukeshin, ata linin pas tė rriturit e habitur dhe tė xhindosur. Kjo ndodhi pėr tetė ditė rrjesht. A ndodhte e gjitha kjo nga fantazmat e pyllit, nga nomadet e xhunglės, apo nga njė mishngrėnės i madh qė ngjante me leopardin? Pėr ta zbuluar kėtė, fshatarėt ngritėn njė kurth duke pėrdorur nje tjetėr fėmije, duke sakrifikuar edhe njė tjetėr jetė pėr tė parandaluar katastrofėn.
Krijesa e cila mė nė fund doli nga lumi ishte gjigande, pa gjymtyre dhe e mbuluar me luspa. Ishte njė gjarpėr, por ishte aq I madh sa e quajtėn dragua.
Nga vendi i tyre i fshehtė, fshatarėt panė sesi dragoi e mori fėmijėn si njė djall nga ishulli dhe u fut nė lumė. Mė pas ata ndėrtuan akset, shtizat dhe lopatat nga pemėt mė tė forta tė pyllit, gjithashtu ndėrtuan edhe njė tunel qė tė conte drejt e nė folenė e dragoit. Kur fshatarėt zbarkuan nė atė fole, ata gjetėn dy dragonj gjigandė te rritur me ngjyrė kafe, secili aq i madh nė diametėr sa njė fuci nafte. Sė bashku me ta ishte edhe njė dragua tjeter mė i vogėl, me gjerėsi sa njė pemė e arrės sė kokosit, ai ishte plot me ngjyra dhe kishte njė shirit ngjyrė tė verdhė nė mes.
Pėr tu hakmarrė pėr vrasjet, fshatarėt i prenė dy dragonjtė e rritur nė mes. Po ata e kursyen draguan e vogėl, duke menduar se ai ishte i pafajshėm. Ata gjithashtu bėnė njė marrėveshje: askush, as njerėzit, dhe madje as dragonjtė nuk duhet tė dėmtojne apo shqetėsojnė tjetrin nė dhimbjen e vdekjes.
Mė vonė, njerėzit u larguan pėr nė fshatra tė tjera mė larg. Po ata thonė se dragonjtė janė ende pėrreth.
Pyjet e Borneos janė afėrsisht 140 milion vjecarė tė vjetėr, kėshtu qė kafshėt qė kanė jetuar atje kanė pasur mjaft kohė qė tė diversifikohen. Gjithashtu gjatė periudhės sė akullnajave ishulli i Borneos ėshtė bėrė pjesė e Azisė dhe pjesė e ishujve Indonesianė. Speciet kanė emigruar nga tokat e jashtme nė brendėsi tė ishujve, duke e mbushur Borneon me pafundėsi llojėsh tė ndryshme organizmash. Kur periudha e akullajnajave pėrfundoi, duke u larguar nga brigjet e Borneos, krijesat e kėtij ishulli ishin tė lira tė evolonin.
Gjarpėrinjtė janė pėrgjithėsisht tė ndryshėm. Mund tė jenė rreth 150 specie nė ishull, e ndoshta mė shumė. Duket sikur ēdo lloj familje gjarpėrinjsh ka kaluar njė periudhė kohe nė Borneo, thote Sara Ruane nga Muzeu Amerikan i Historisė Natyrale nė new York. Dhe padyshim ka akoma specie tė pazbuluara.
Disa llojė gjarpėrinjsh jetojnė nėntokė, tė tjerė jetojnė mbi tapetėt e gjetheve tė krijuara nė pyjet e Borneos. Disa lėvizin nėpėr majat e pemėve, duke fluturuar nga njėra pemė nė tjetrėn. Tė tjerė preferojnė tė jetojnė nėnuje, ose nė shpella. Shumica pėrdorin struktura ose vėnde tė krijuara nga njeriu.
Shumica e gjarpėrinjve janė tė rrezikshėm pėr njeriun. Borneo njihet nga vėndasit si: Toka e Gjarpėrinjve Mishngrėnės : kjo vėrtetohet nga historitė e vjetra si ajo qė treguam mė lart, por ėshtė gjithashtu edhe realiteti i ditėve tė sotme. Kur u pyet lideri i grupit hulumtues Peter Houlihan, se cilet lloj gjarpėrinjsh janė mė vdekjeprurės ai tha: Nė njėfare pike gjarpėrinj tė ndryshėm nuk kanė ndonjė ndryshim nė fortėsitė e helmit tė tyre.
Qė nė kohėn kur gjarpėrinjtė u shfaqėn pėr herė tė parė mes 100 dhe 150 milion vjet mė parė, ata kanė evoluar nė menyrė shumė tė shpejtė. E gjitha kjo ka ēuar nė shpikjen e menyrave tė reja pėr tė vrarė kafshė tė ndryshme, e sidomos gjarpėrinjtė e paturpshėm helmues. Shumica e gjarpėrinjve kanė helm, edhe tė ashtuquajturit gjarpėrinjtė e padėmshėm, thotė Robert Stuebing. Ka shumė mė shumė gjarpėrinj sesa njihen nė natyrė. Ky varietet ėshtė pėrgjigje e ndryshimeve qė kanė ndodhur nė jetė. Gjarpėrinjtė kanė zhvilluar menyra dhe teknika tė reja tė vrasjes sė kafshėve tė tjera, ashtu si nė fshatin ku fėmijėt zhdukeshin.
Helmi i gjarpėrit pėrmban njė sėrė proteinash qė bashkėveprojnė sė bashku pėr ta gjunjėzuar prenė. Disa llojė si, helmi i mbretit kobėr, ka mė shumė se 100 llojė proteinash. Kėto kokteilė helmuese janė nė shumė llojė tė ndryshėm. Dhe jo vetėm sepecie tė ndryshme prodhojnė llojė tė ndryshme helmesh, por gjarpėrinj tė njė lloji bashkojnė llojė tė ndryshme proteinash. Helmi i gjarperinjve ndryshon me ndryshimin e moshės.
Kjo mund tė jetė rezultat i njė ushtrie rrace revolucionare, me pėrzierje helmi pėr ti bėrė qė ai tė punojė sic duhet nė ēdo pre tė pėrbashkėt tė gjarpėrinjėve. Mund tė ndodhė qė disa gjarpėrinj kanė evoluar njė sėrė toksinash qė mund tė gjunjėzojne tipe tė ndryshme preje. Shkencėtarėt kanė filluar tė ndjekin gjurmėt e historisė evolucionare tė gjarpėrinjve me ilaē vdekjeprurės. Ėshtė e qartė qė kodimi i gjeneve pėr helmin e gjarpėrinjve ka evoluar me shpejtėsi. Sekuencat e gjeneve tė kobrės mbret janė tė ēiftėzuara dhe ndėrrohen shumė shpesh.
Ky lloj gjarpėri ėshtė elegant por vdekjeprurės. Ėshtė me trup tė zit e tė shkėlqyeshėm dhe karakterizohet nga koka dhe bishti i kuq. Ėshtė njė nga gjarpėrinjtė mė tė bukur qė ekziston, por nuk do tė duash tė qėndrosh nė ujė me njė tė tillė. thonė banorėt e Borneos. Gjarpėri Krait Kokė-Kuqi bėn qė sistemi nervor i njė njeriu tė mos funksionoje. Ata bllokojnė indet qė lidhin nervat me muskujt dhe e bėjnė tė pamundur tė marrėsh frymė apo tė levizėsh. Antihelmi pėr kėtė lloj gjarpėri nuk funksionon nėse atė nuk e merr shumė shpejt.
Por Kokė-Kuqi nuk pėrshtatet shumė me profilin e njė dragoi. Ata mund tė jenė deri nė dy metėr tė gjatė, por ata janė tė hollė, ndėrsa dragonjtė janė tė trashė. Gjithashtu ai ėshtė i ngadaltė gjatė ditės. Shumica e kafshimeve nga ky lloj gjarperi ndodhin gjatė natės, kur gjarpėrinjtė qėndrojnė pranė njerėzve tė pėrgjumur pėr tė qėndruar ngrohtė, dhe shumica e njerėzve thjesht nuk zgjohen mė mėngjesin tjetėr, ose zgjohen tė paralizuar.
Gjarpėri Koral i Borneos ka gjėndra jonormale helmi. Gjėndrat e helmit nė kėtė lloj gjarpėri fillojnė prapa syve, dhe shtrihen nė mė shumė se njė tė tretėn e gjatėsisė sė gjarpėrit, i cili arrin deri nė 1.5 metra. Kjo do tė thotė se gjendrat e helmit tė gjarpėrit blu koral janė mė tė gjata se njė kėmbė njeriu. Por pavarėsisht gjėndrave tė tyre tė mėdha tė helmit gjarpėri koral nuk ngjan me njė dragua. Ata fshihen nė brendėsi tė gjetheve duke ecur pėrgjatė tokės dhe pėrgjithėsisht hanė gjarpėrinj tė tjerė mė tė vegjėl. Kjo do tė thotė se dhėmbėt e tyre janė tė vegjėl pėr tė depėrtuar nė lėkurėn njerėzore.
Ky lloj gjerpėri ngjan mė shumė me njė dragua. Arrijnė gjatėsinė 5 metra dhe janė gjarpėrinjtė mė tė gjatė helmues tė gjallė. Ata mund tė ngrihen nė njė tė tretėn e gjatėsisė sė tyre nga toka, dhe ti mund ta gjesh veten duke u parė sy mė sy me njė kobra. Njerėzit qė kanė punuar me kobrat thonė se ata janė shumė kurioze dhe kjo i bėn ata tė vecantė nga gjarpėrinjtė e tjerė. Kobrat janė tė shėndetshėm dhe tė shkathėt, janė aktivė gjatė ditės, dhe shpesh gjuajnė pėr gjarpėrinj tė tjerė, dhe udhėtojnė nė distanca shumė tė largėta. Por kobrat mund tė mos jenė dragonj gjithsesi. Edhe pse janė tė rrezikshėm ata rrallė herė kafshojnė, ata nuk janė agresive duke i krahasuar me disa llojė tė tjerė gjarpėrinjsh.
Ky lloj gjarpėri shkon pas nxehtėsisė. Ata kanė disa gropa nė kokėn e tyre qė zbulojnė nxehtėsinė, duke u dhėnė atyre tė kuptojnė se ku preja mund tė jetė. Ata janė tė avashėt ndryshe nga kobra qė lėviz shpejt. Qėndrojnė nė pemė ose nė shkurre dhe presin pėr prenė qė tė afrohet dhe e sulmojnė. Gjarpėri jeshil gjithashtu pėrdor njė lloj tė vecantė helmi qė shėnon nė sistemin kardiovaskular mė shumė se nė sistemin nervor. Helmi i tyre e ndalon gjakun duke shkaktuar qė presioni i gjakut te bierė shumė. Disa sulmojnė direct dhe vrasin qelizat, dhe kjo ėshtė mjaft e dhimbshme. As gjarpėri jeshil nuk pėrshtatet me njė dragua. Ky lloj gjarpėri thjesht qėndron dhe pret qė preja tė vijė, por nuk e ndjek atė.
Edhe pse ky lloj gjarpėri ka helm ai mund ta gllabėrojė prenė e tij. Ky ėshtė gjarpėri mė i gjatė nė botė dhe arrin deri nė 10 metra nė gjatėsi. Ai ushqehet me derra dhe drerė dhe ekziston mundėsia qė ai tė sulmojė edhe njerėzit, por ai nuk ėshtė gjuetar qė e kėrkon prenė, ai thjesht prėt qė prej ti kalojė afėr dhe e sulmon atė. Gjithashtu ky lloj gjarpėri nuk mund tė hajė femije ēdo ditė, ai ushqehet njė herė nė muaj ose njė herė nė 6 javė. Ata mund tė ruajnė ushqim deri nė 1.5 herė tė peshės sė tyre, dhe ata mund tė presin edhe deri nė njė vit pėr njė vakt. Ėshtė e mundur qė dragonjtė tė jenė bazuar nė disa llojė tė ndryshm gjarpėrinjsh, nė aftėsitė gjuetare tė kobrės, nė helmin vdekjeprurės sė Koke-Kuqit dhe nė madhėsinė e Python.
0682885032
0682885032
ntopalli@perspekti.com
www.facebook.com/perspekti/