Perspekti - Gjithēka qė duhet tė dini pėr organet dhe pjesėt e trupit tuaj
Teksti kėkues ėshtė gabim.
Teksti kėkues ėshtė gabim. Ju lutem pėrdorni vetėm shkronja dhe numra pėr tekstin kėrkues.
Kategoritė
Komenti nuk u shtua
Komenti juaj nuk u shtua. Ju lutem kontrolloni komentin dhe provojeni pėrsėri.
Komenti u shtua
Komenti juaj u shtua dhe do jetė i dukshėm automatikisht.

Gjithēka qė duhet tė dini pėr organet dhe pjesėt e trupit tuaj

Funksioni qė kryejnė ato nė organizėm. Bashkėveprimi i tyre me njėri-tjetrin.

Gjithēka qė duhet tė dini pėr organet dhe pjesėt e trupit tuaj
Gjithēka qė duhet tė dini pėr organet dhe pjesėt e trupit tuaj
Nga: Xhesjana Topalli
Publikimi: 29/12/2017 12:14, Ndryshuar: 29/12/2017 19:17

Ėshtė shumė e rėndėsishme pėr tė gjithė ne qė ta njohim sa mė mirė trupin tonė. Kjo do tė na ndihmonte mbi tė gjitha pėr mėnyrėn se si duhet tė veprojmė kur ndjejmė njė dhimbje diku, pasi do tė dallonin se nga cili organ vinte. Njė informim i mirė pėr trupin do tė ishte edhe njė mėnyrė mė e mirė pėr kurimin e sėmundjeve. Trupi i njeriut ėshtė si njė makinė dhe shumė gjėra funksionojnė si njė zinxhir.

Njeriu ėshtė njė primat dykėmbėsh qė i pėrket llojit gjitar tė Homo sapiens (latinisht "njeri i ditur" ose "njeri i menēur") nėn familjen e homicideve. Njeriu ka njė tru tejet tė zhvilluar tė aftė pėr arsyetim abstrakt (pėrnxjerrės), gjuhė dhe brendashikim. Kjo, sė bashku me njė mbajtje tė drejtė tė trupit qė ēliron gjymtyrėt e tij tė sipėrme pėr pėrdorimin e sendeve, e ka lejuar njeriun tė pėrdorė gjerėsisht vegla mė shume se ēdo lloj qenieje tjetėr.

Si pothuaj tė gjithė primatėt, njeriu ėshtė nga natyra i shoqėrueshėm. Sidoqoftė, njeriu ėshtė mjeshtėr nė pėrdorimin e sistemeve tė komunikimit pėr vetė-shprehje dhe shkėmbim mendimesh. Njeriu ėshtė qenia mė e koklavitur e zhvillimit natyror. Anatomia e njeriut si krijesė nė tokė dallon shumė krahas krijesave tė tjera edhe pse ka ngjashmėri nė pjesė tė veēanta me ndonjė grup tė krijesave tė cilat jetojnė nė tokė.

Nė Perspekti ju do tė mėsoni gjithēka pėr organet e trupit tuaj si: ku janė tė vendosura, si pėrbėhen, si bashkėveprojnė me njėri-tjetrin etj. Janė plot 45 organe tė cilat pėrveēse kryejnė njė funksion specifik nė organizėm kanė bashkėveprim edhe me organet e tjera.

Elementi mė dallues, nga krijesat tjera nė tokė, ėshtė struktura e tij trupore si ajo e sistemit skeletor ashtu edhe ajo e sistemit muskulor e nervor qė mundėsojnė qėndrimin e tij nė dy gjymtyrė, pra nė pozitė vertikale, nė kėmbė.

Kėtė veti mund ta arrijnė disa kafshė pėr njė kohė tė caktuar, por nuk ėshtė veti e tyre, sepse edhe pse ndoshta sistemi i tyre muskular pėrqendrohet nė zhvillimin e vet pėr lėvizje vertikale (ose tė inicuar vertikale) prapė se prapė sistemi skeletor dhe nervor mbeten tė tillė qė dėshmojnė pėr njė qėndrim horizontal.

Ēfarė ka nė trupin e njeriut?

Qelizat

Nė trupin e njeriut ka afėrsisht 100 trilionė qeliza. Ēdo minutė vdesin rreth 300 milion prej kėtyre qelizave. Nė qoftė se organizmi i trupit nuk do ti zėvendėsonte nė mėnyrė tė vazhdueshme ato, tė gjitha qelizat e trupit do tė vdisnin pėr 230 ditė.

Uji

Uji pėrbėn rreth 69% tė trupit tė njeriut. Nėse nga njė njeri me peshė 73 kilogramė do tė largohej i gjithė uji qė pėrmban trupi i tij, atėherė ai do tė peshonte vetėm 29 kgilogramė.

Elementet

Nė trupin e njeriut, pėrveē ujit, ndodhen edhe shumė lėndė tė tjera. Njė njeri me trup normal pėrmban aq yndyrė sa pėr tė prodhuar shtatė kallėpe sapuni, sheqer aq sa pėr tė mbushur njė kavanoz, kripė sa pėr tė mbushur gjashtė kripore, karbon sa pėr tė prodhuar 9000 lapsa plumbi, fosfor sa pėr tė prodhuar 2200 fije shkrepėse, hekur sa pėr tė bėrė njė gozhdė 25 milimetra, njė lugė squfur dhe 30 gramė metale tė tjera.

Gjaku

Nėse qelizat e gjakut do tė vendoseshin njėra pas tjetrės, ato do tė formonin njė varg me gjatėsi 96500 km, pra aq tė gjatė sa pėr ti rėnė rreth e qark, botės mė shumė se dy herė. Koha qė i nevojitet njė rruaze tė bardhė tė gjakut pėr tė shkuar nga zemra nė kokė, ėshtė 10 sekonda, ndėrsa nga kėmba nė kokė 1 minutė. Kėshtu, brenda njė dite, kjo rruazė e bardhė gjaku bėn 1000 vajtje-ardhje nė trupin e njeriut. Mendohet se marrja e gjakut mėnjanon shqetėsime tė ndryshme nė trupin e njeriut. Kėshtu, dihet qė mbreti Frederik, pėr tu qetėsuar, pėrpara betejės, merrte gjak. Ndėrsa Luigji i XIII-tė, brenda 6 muajve, ka bėrė 47 marrje gjaku nga trupi i tij.

Lėkura

Trashėsia e lėkurės sė trupit tė njeriut ndryshon sipas vendit. Nė kapakėt e syve, kjo trashėsi, ėshtė vetėm 0.5 mililetra, ndėrsa nė shputėn e kėmbės arrin gati 0,5 centimetra. Nė ēdo 250 centimetra kub lėkurė ka 19 milionė qeliza, 60 qime, 90 qeliza yndyrore, damarė me njė gjatėsi prej 570 centimetra, 650 qeliza tė djersitjes dhe 19 mijė qeliza ndjesore. Lėkura ėshtė ajo pjesė e trupit qė zė mė shumė vend dhe, megjithatė, peshon vetėm 2.7 kilogramė. Nga trupi i njeriut, gjatė jetės sė tij, bien mesatarisht rreth 18 kilogramė lėkurė.

Muskujt

Kur marrim njė laps, nė kėtė veprim marrim pjesė tė paktėn 12 ēifte muskujsh, kur hedhim njė hap, 200 ēifte, kur rrudhim vetullat, 43 ēifte dhe kur buzėqeshim, 17 ēifte muskujsh. Pesha e muskujve tė njė burri ėshtė sa 40% e peshės sė tij, ndėrsa te gruaja kjo arrin nė 35%. Muskuli mė i madh nė trupin e njeriut ėshtė muskuli "glutaeus maximus" (muskuli i tė ulurit), ndėrsa muskuli mė i vogėl "musculus tensor tympany", qė ndodhet brenda veshit.

Zemra

Zakonisht zemra jonė bėn 60-70 rrahje nė minutė, mesatarisht rreth 2-3 miliard rrahje gjatė gjithė jetės. Zemra pompon gjakun nė njė rrjet damarėsh, (enėsh gjaku), me njė gjatėsi tė pėrgjithshme prej 120 mijė km. Gjatėsia e kėtij rrjeti e rrethon botėn tre herė. Sa mė e madhe qė tė jetė mosha e njė njeriu, aq mė e ngadaltė ėshtė rrahja e zemrės sė tij. Zemra e njė foshnje bėn 130 rrahje nė minutė, e njė fėmije tre vjeēar 100 rrahje dhe zemra e njė 12-vjeēari 90 rrahje nė minutė.

Kockat

Para lindjes dhe nė fėmijėri kockat janė tė buta. Forcimi i tyre vazhdon deri nė moshėn 25 vjeē. Fėmijėt e porsalindur kanė 350 kocka, tė cilat, me kalimin e kohės, bashkohen midis tyre. Nė trupin e njė njeriu tė rritur ndodhen 206 kocka dhe skeleti i tij peshon 76 kilogramė. Kockat pėrbėhen 70% nga lėndė minerale dhe 30% nga material organik, qeliza tė gjalla.

Rritja

Trupi i njeriut nė ēdo natė rritet afėrsisht 1 centimetėr, gjatėsi tė cilėn e humbet ditėn. Rritja gjatė natės shpjegohet me faktin se trupi, duke qenė i shtrirė i shmanget veprimit tė forcės sė gravitetit mbi disqet e kėrceve tė skeletit. Kėrkimet dhe zbulimet e fundit tregojnė se fėmijėt e porsalindur, 63 ditėt e para, nuk rriten, por pas 63 ditėve, fillojnė tė zgjaten nga 1 centimetėr ēdo ditė. Kjo sjell si pasojė nevojėn e shtimit tė vrullshėm tė qelizave dhe, nga kjo, fėmijėt kanė njė uri tė pėrhershme dhe pėr kėtė bėhen grindavecė. Nė kėtė periudhė prindėrit duhet tė jenė mjaft tė kujdesshėm.

Sistemet

Skeleti

Muskulatura

Qarkullimi i gjakut

Sistemi nervor

Sistemi tretės

Frymėmarrja

Intuita

Lėkura

Shqisat

Shikimi

Dėgjimi

Nuhatja

Shija

Prekja

Pjesėt e trupit tė njeriut

Koka

Syri

Buzėt

Flokėt

Veshi

Hunda

Dhėmbi

Goja

Gjuha

Qafa

Trupi

Kraharori

Barku

Shpina

Prapanica

Gjymtyrėt

Shpatullat

Reklamė

Komentet (0)

Kontrolloni emrin dhe provojeni pėrsėri.
Kontrolloni vendodhjen dhe provojeni pėrsėri.
Kontrolloni komentin dhe provojeni pėrsėri.
Fjalėkalimi nuk ėshtė i saktė. Shkruani fjalėkalimin siē shihet nė fotografi dhe provojeni pėrsėri.
Shtoni komentin tuaj




Ju keni edhe 1000 karaktere


Shkruani fjalėn qė shikoni nė fotografi
>PjY+

Sharje dhe gjuhė agresive nuk lejohen nė Perspekti.
Reklamė