Njė pėrshkrim i pėrgjithshėm i viruseve.
Teksti kėkues ėshtė gabim.
Teksti kėkues ėshtė gabim. Ju lutem pėrdorni vetėm shkronja dhe numra pėr tekstin kėrkues.
Kategoritė
Komenti nuk u shtua
Komenti juaj nuk u shtua. Ju lutem kontrolloni komentin dhe provojeni pėrsėri.
Komenti u shtua
Komenti juaj u shtua dhe do jetė i dukshėm automatikisht.

Njė pėrshkrim i pėrgjithshėm i viruseve.

Viruset janė parazitė brendaqelizorė absolutisht tė varur nga qeliza pritėse pėr kryerjen e funksioneve jetėsore.

Viruset janė parazitė brendaqelizorė absolutisht tė varur nga qeliza pritėse pėr kryerjen e funksioneve jetėsore.
Viruset janė parazitė brendaqelizorė absolutisht tė varur nga qeliza pritėse pėr kryerjen e funksioneve jetėsore.
Nga: Xhesjana Topalli
Publikimi: 20/07/2017 14:08

Viruset janė parazitė brendaqelizorė tė detyruar tė cilėt nuk kanė informacion gjenetik qė tė mund tė kontrollojė (kodifikojė pėr) aparatin e nevojshėm pėr gjenerimin e energjisė metabolike (ATPaza) ose pėr sintezėn e proteinave dhe janė absolutisht tė varur nga qeliza pritėse pėr kryerjen e kėtyre funksioneve.

Bėhet fjalė pėr thėrrmija tė prodhuara nga montimi i komponentėve tė paraformuar: nuk rriten dhe nuk ndahen (organizma tė tjerė rrisin trupin e vet apo komponentėt e vet dhe pastaj replikohen me anė tė ndarjes). Viruset mund tė infektojnė kafshė, bimė dhe baktere. Viruset qė infektojnė baktere quhen bakteriofagė (baktere ngrėnės), edhe pse nė realitet nuk bėjnė gjė tjetėr veēse shkatėrrojnė qelizat bakterore qė infektojnė.

Pėrmasat relative tė viruseve

Pėrmasat luhaten nga 20-30 nm deri nė 300 nm. 1 nm ėshtė baraz me 106 mm; pra njė e milionta e mm.

Me mikroskopin elektronik vėzhgohen thėrrmijat virale, ndėrsa me mikroskopin optik vėzhfohen qelizat e infektuara.

Struktura dhe klasifikimi i viruseve

Viruset janė organizma sub-qelizorė (nėnqelizorė) qė janė tė pėrbėrė nga: acidi nukleik dhe njė veshje proteinike (kapsidi).

Disa viruse kanė njė veshje tė jashtme, qė qėndron mbi kapsid, qė quhet envelope, peplos, mantel apo perikapsid. Thėrrmijat virale apo virionet paraqesin nė sipėrfaqen e tyre antireceptorė qė njohin dhe lidhen me receptorėt e pranishėm nė qelizat shėnjė.

Acidi nukleik

Fortėsisht i paketuar nė kapsid

ARN ose ADN

Me zinxhir tek apo dopio

I drejtė ose qarkor

I lidhur me jone me ngarkesė pozitive ose me proteina bazike (virale apo qelizore) pėr tė neutralizuar ngarkesat negative tė grupeve fosfat.

Ka nevojė pėr njė primer pėr tė filluar replikimin (dyfishimin): t-ARN si primer

Proteinat virale

Proteina funksionale qė mundlėsojnė replikimin e acidit nukleik viral (ADN apo ARN-polimeraza)

Proteina strukturale tė brendatrupėzuara nė thėrrmijat e reja virale si pėrbėrės tė kapsidit apo si struktura tė veēanta tė pranishme nė perikapsid (pėr shembull hemoaglutinina)

Proteina qė ndryshojnė disa funksione dhe struktura tė qelizės pritėse

Proteina tė bashkėlidhura me acidet nukleike

Proteina tė matriksit apo proteina M

Kapsidi, veshja proteinike e virusit

Funksioni: mbrojtje, njohja e receptorėve, guidė pėr gjenomin drejt bėrthamės.

Struktura: formim strukturash tė rregullta duke filluar nga nėnnjėsi tė ērregullta (pa simetri).

Struktura e kapsidit pėrcakton simetrinė e virusit: binare, helikoidale, ikozaedrike, komplekse.

Forcat qė mbajnė apo lidhin sėbashku protomerėt nuk janė kovalente.

Reklamė

Komentet (0)

Kontrolloni emrin dhe provojeni pėrsėri.
Kontrolloni vendodhjen dhe provojeni pėrsėri.
Kontrolloni komentin dhe provojeni pėrsėri.
Fjalėkalimi nuk ėshtė i saktė. Shkruani fjalėkalimin siē shihet nė fotografi dhe provojeni pėrsėri.
Shtoni komentin tuaj




Ju keni edhe 1000 karaktere


Shkruani fjalėn qė shikoni nė fotografi
_BZXi

Sharje dhe gjuhė agresive nuk lejohen nė Perspekti.